Pasaulyje

2020.01.17 15:15

Kinija nebeslepia savo karinės galios ir ambicijų, bet turi daug problemų namuose

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.01.17 15:15

Kinijos vadovybė atsisakė ilgalaikės politikos tyliai vystytis ir kaupti savo galią. Dabar šalies prezidentas Xi Jinpingas ragina aktyviau prisiimti pasaulinės galybės vaidmenį. Kartu keičiasi ir Kinijos karinė galia, šalis ima demonstruoti, kad turi ginklus smūgiuoti toli esantiems taikiniams ir žino, kad NATO sprendžia, ką dėl jos daryti. Taip interviu LRT.lt sako Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) tyrėja Meia Nouwens.

Kasmetiniame „Sniego susitikime“ dalyvavusi ekspertė sakė, jog Kinija aktyviai modernizuoja savo kariuomenės rengimą, tobulina karinę techniką ir yra užsibrėžusi tapti inovatyvia supergalybe per ateinančius 10–15 metų.

– Kinijos kariai, priešingai nei Vakarų valstybių, neturi tiesioginės kovinės patirties. Ar Kinija yra susirūpinusi dėl kariuomenės patirties trūkumo?

– Taip, tiesa, jie jos neturi, bent jau dauguma karių. Kinija nedalyvavo aktyviame kare nuo 1979 m. Ir dauguma žmonių, kurie jame kariavo, jau nebetarnauja Kinijos kariuomenėje, jie išėjo į pensiją. Vienas eina aukštas pareigas, jis dalijasi patirtimi, kaip kariauti tikrame kare.

Žinoma, moderni karyba pasikeitė. Dabar tai didelis iššūkis Liaudies išlaisvinimo armijai (PLA). Prezidentu tapus Xi Jinpingui, didžiausias karinių reformų įgyvendintas pokytis yra karinių pratybų koncepcijos keitimas. Čia jis (Kinijos prezidentas) akcentuoja realizmą.

(...) Kinai giriami dėl dalyvavimo taikos palaikymo operacijose ir kovos su piratavimu daugiašalėse operacijose. (...) Tai tiesa, kita vertus, jie ten ir mokosi. Taikos palaikymo operacijose jie pradėjo nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, logistikos. Dabar jie daro daugiau, nors nedalyvauja mūšiuose, bet juda link mokymosi skirtingose srityse. Panašiai antipiratavime jie mokosi, kaip veikia kiti laivynai.

Be to, jie dalyvauja dvišalėse ar daugiašalėse pratybose. Ypač Kinijos laivynas. Ir pirmiausiai – su Rusija. Ir regionas vis plečiasi, jau nebe vien Kinijos regione ir jūrose, bet ir Viduržemio jūroje ar Baltijos jūroje, kur matėme šaudymo pratimus.

Tai rodo kelis dalykus. Pirma – jų galimybę projektuoti savo galią jūrose didesniais atstumais. Ir antra – tai politinis signalas apie santykius su Rusija, tai ne aljansas, bet jiems svarbus santykis.

Apskritai, jie dar nėra pasiekę taško, kur Kinija norėtų naudoti savo kariuomenę, kad galėtų projektuoti savo galią skirtingose šalyse, kaip, pavyzdžiui, tai daro JAV. (...) Kinija žiūrėjo į JAV karus ir į tarptautinius konfliktus Irake, Afganistane. Ir tikrai nenori įklimpti į ką nors. Todėl jie nori naudoti savo kariuomenę jiems naudingose srityse, bet be ilgalaikių atsakomybių.

Žinoma, Kinija turi poreikį apsaugoti savo investicijas „Kelio ir juostos iniciatyvoje“ (BRI). (...) Tuo pačiu metu kinai nenori iš tikrųjų įžengti į kokią nors vietą, nes tai būtų bloga viešųjų ryšių akcija bei sukeltų reakcijų Pekinui.

– Kinijos politiniai lyderiai jau nebeslepia globalių ambicijų, tačiau ar iš paskos keitėsi ir Kinijos karinė strategija, ar vis dar bandoma laikytis šešėlyje?

– Jie bando akcentuoti, kad Kinijos komunistų partija karinės modernizacijos pastangas ir karinės galios didinimą atlieka dėl gynybinių tikslų. Ir kad viskas daroma protingais mastais.

Taip, nemanau, kad jie tiesiog prisiėmė naują didžiosios galios vaidmenį. Prezidentas Xi Jinpingas aktyviai stumia tai padaryti, jis pakeitė kinų užsienio politiką nuo strateginio mąstymo slėptis ir kandžiotis – slėpti savo stiprybes ir lėtai vystytis.

Dabar jis mano, kad Kinija pasiekė tašką, kai galbūt galima jaučiantis patogiau rodyti, kas esi, ir projektuoti savo galią skirtingais būdais, kad užsitikrintum interesus užsienyje. Nemanau, kad tai išimtis, bet labiau prezidento Xi Jinpingo sąmoningai stumta (politika – LRT.lt).

Jis akmenin įkalė mintį, kad Kinija turi pasiekti kinišką svajonę iki 2049-ųjų ir to dalis yra stiprios kariuomenės turėjimas. Jų manymu, negali būti stipri valstybė be stiprios kariuomenės.

O kiek keitėsi jų kariuomenė, tai, kas dėl doktrinos, kinai vis dar koncentruojasi į vadinamąją aktyvią gynybą. Pagal šią koncepciją tu daugiau nebesikausi savo teritorijoje, bet (kovosi) už jos ribų. Kinijos atveju tai daugiausia būtų jūra.

Todėl 2015 m. išleistoje Kinijos gynybos ataskaitoje nurodoma, kad žemė daugiau nebeatsveria jūros, oro ir kibernetinių erdvių. Taigi, tikrai imamas teikti dėmesys kitiems kovos laukams, kurie yra toliau nuo žemės. Kartu tai reikalauja užtikrinti saugumą geografiškai artimoje aplinkoje.

Tai iki 2035-ųjų jiems reikės visiškai modernizuotos PLA, tai jų tikslas. Bet kartu tai ir regioninis tikslas, ne vien modernizavimo. Iki 2035-ųjų kinai sieks tapti pajėgiausia regionine kariuomene.

– Ar sėkmingos pastangos modernizuoti ginkluotę? Kariniame parade minint Liaudies Respublikos įkūrimo 70-metį matėme naujo tipo raketas. Ar karinės galios didėjimas jau ima kelti grėsmę Europai?

– Manau, tai reikia išsiaiškinti ir atidžiau nei anksčiau stebėti. Staiga žmonės jaučiasi šokiruoti ir klausia, kaip Kinija čia atsidūrė. Ir taip, Kinijos parado karinė dalis aiškiai rodė Kinijos žmonėms, kad išlaidos gynybai buvo to vertos. Ir dabar šalis turi stiprią kariuomenę, pažiūrėkite į šiuos blizgančius ginklus, kuriuos turime, ir jie visi įspūdingi, yra ilgo nuotolio.

Ir šis ilgo nuotolio elementas, greitis, inovatyvumas, (...) rodė likusiam pasauliui, tiems, ką Kinija laiko savo priešininkais kitoje Ramiojo vandenyno pusėje, kad štai – mes galime pasiekti toliau net ir neturėdami Mėlynųjų vandenų laivyno, bet mūsų raketos gali skristi greičiau ir toliau nei anksčiau.

Bet taip pat turime stebėti ne vien akivaizdžius dalykus, bet ir mažiau pastebimus. Parade buvo ir aiškių elementų, rodančių Kinijos kariuomenės pokyčius link elektroninės karybos.

Taip pat dėl 2015 m. reformų metu įkurtos naujos agentūros – Strateginės paramos pajėgų – svarbos, kuri koncentruojasi į Kinijos galimybes kibernetikoje, atvirame kosmose, informacinėje karyboje. Tai atspindi, kad visos Kinijos pajėgos bendradarbiauja ar siekia dirbti kartu, nes dar nežinome, ar tai efektyvu, taip, kaip tai daro Vakarų šalys.

(...) Taip pat turime stebėti Kinijos civilinės ir karinės sričių sujungimo politiką. (...) Siekiama ne tik kad Kinija užsitarnautų aukštųjų technologijų supergalios statusą 2025–2030 metais civiliniame pasaulyje, bet ir įgyti svertų inovacijose.

– Ar Kinijos vadovybė mato NATO kaip potencialų konkurentą kažkada ateityje?

– Kinija puikiai supranta, kad NATO kalba apie juos. Nemanau, kad jiems staigmena, jog NATO diskutuoja, ar turi turėti politiką Kinijos atžvilgiu, ar ne. Manau, Kinija šiuo metu turi daug rūpesčių namuose ir turi teikti dėmesį jiems.

Tebesitęsia pasipriešinimas Honkonge, Taivano rinkimai praėjusią savaitę baigėsi visiškai ne taip, kaip norėjo Xi Jinpingas. Kinijoje tebėra daug kritikos dėl klausimų apie „Huawei“, kitų dalykų. Ir drauge ekonomika nors ir auga, bet lėtėja.

Namuose yra problemų, kurios Xi Jinpingui taps prioritetu. Ir bet kokia diskusija NATO iš jų perspektyvos bus nelaukiama. Jie nenori matyti koordinacijos prieš Kiniją.

Bet grįžkime prie to, ar mes turėtume susirūpinti dėl Kinijos. Kinija eksportuoja vis daugiau sunkiųjų ir ginkluotųjų karinių platformų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių. Todėl yra šalių, kur gali veikti mūsų kariuomenės, jei ne Europoje, tai aplinkiniuose regionuose ir tolimesnėse mūsų interesų vietose. Ir jos yra labiau apginkluotos.

Tad net jei nesusiduriame su kinais, susiduriame su jų galimybėmis. Dėl jų ginklų eksporto specifikos. Tad taip, yra didesnis vaizdas, kurį turime matyti ryškiau.