Vyriausybės atstatydinimu ir siūlymais keisti Konstituciją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar sukėlė lengvą šoką, tačiau netrukus tapo aišku, kad greičiausiai tokiu būdu jis pradėjo realizuoti 2024 m. planą. O tai reiškia – kaip, pasibaigus kadencijai, ne tik išlikti valdžioje, bet ir išlaikyti turimas galias. Kita vertus, keisdamas Konstituciją, jis tarsi demonstruoja visuomenei, kad permainų bus, nes vis garsiau girdisi reikalavimai sukti demokratijos keliu, kartu parodant, jog prezidentas girdi tautos balsą.
O Dūma girdi prezidentą – Michailas Mišustinas, buvęs Mokesčių tarnybos vadovas, šiandien, niekam nebalsavus prieš ir tik 41 susilaikius, 383 balsais patvirtintas naujuoju Rusijos premjeru.
Apie įvykius Maskvoje ir galimus scenarijus šįvakar „Dienos temoje“ kalbamės su VU TSPMI direktore Margarita Šešelgyte čia, studijoje, o padedant technologijoms – su Briuselyje esančiu Europos parlamento nariu Andriumi Kubiliumi.
– Pone A. Kubiliau, paskutinį kartą prieš 12 metų tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas inicijavo Konstitucijos pakeitimus ir tada pailgėjo prezidento ir Dūmos kadencijos – atitinkamai buvo po 4 m. ir atitinkamai pailgėjo 6 m. ir 5 m. Ko, jūsų požiūriu, šitais Konstitucijos pakeitimais siekia V. Putinas šįkart? Ar tai jau yra valdžios tranzitas?
A. Kubilius: Pirmiausia čia reikia matyti visą kompleksą, ką V. Putinas čia vakar darė. Vyriausybės atstatydinimas ir skelbiami nauji milijardiniai socialiniai paketai, kartu ir Konstitucijos pakeitimai – tai rodo vieną dalyką, kad V. Putinas tikrai yra susirūpinęs dėl smunkančių reitingų.
Panašiai kalba ir žinomi Rusijos opozicijos politikai. Pavyzdžiui, V. Milovas, su kuriuo neseniai bendravau Briuselyje. Antras dalykas, V. Putinas kartu sprendžia ir savo perspektyvą. Galima spėti, kad 2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose jis jau nedalyvaus. Konstitucijoje jis išbraukia galimybę būti prezidentu daugiau negu 2 kadencijas, kartu mažina prezidento galias.
Kitaip sakant, iš karto labai aiškiai parodo, kad kitas prezidentas bus labiau ceremoninis, kad kartais neatsitiktų taip, kad naujasis prezidentas taps populiaresnis už V. Putiną. Save jis mato, matyt, kažkokioje Valstybės taryboje ar Federacijos taryboje, kuri bus atsakinga už kariuomenę ir galima galvoti ideologiją. Man tai primena šiek tiek, pavyzdžiui, Kazachstaną. Labai panaši politinė architektūra susidėliojusi ir Irake.
– Jūs norite pasakyti, kad jis mato save kaip Tautos tėvą? Tarsi perimtų iš prezidento visas galias? Na, gal prezidentas vis tiek turėtų kažkokias galias, bet tartis, norint įgyvendinti kažką, reikėtų su tuo Tautos tėvu? Kaip jūs sakote, kazachiškas variantas...
A. Kubilius: Net sakyčiau, kad čia labiausiai tinka turbūt vėlgi tas pats Irano variantas – ajatola Chomeini yra toks, ir jisai viską valdo. Nors šalia to Iranas turi ir renkamą prezidentą, turi vyriausybę ir parlamentą. Man susiklosto vaizdas, kad V. Putinas būtent tokios sistemos ir tikisi. Tai matyti būtent tuose vakarykščiuose viešuose pareiškimuose.
– Bet ar tada mes galime turėti kažkokių vilčių, kad bus vis dėlto posūkis prie demokratijos, nes atrodo, kad tautai toks skanus saldainis vyniojamas?
A. Kubilius: Aš to saldainio čia per daug nematau, išskyrus tą socialinį paketą, kuris, skaičiuojama, gali siekti 6 mlrd. dolerių. Bet demokratijos šitame visame reikale per daug nematau. Nebent mes galime galvoti, kad, pavyzdžiui, Irane yra daugiau demokratijos negu dabartinėje Rusijoje. Čia taip pajuokaujant. Turbūt labiau galima matyti ne tiek demokratijos ženklų, kiek frustracijos ženklų dabartinės valdžios piramidėje. Todėl iš anksto yra daromi tokie žingsniai bandant sustabdyti dabar gana nuosekliai mažėjančių reitingų kreivę.
– Valdžia tarsi iš prezidento atimama ir perduodama Dūmai. Išbraukiamas žodelis, kad kadencijos gali būti tiktai dvi „iš eilės“, to žodelio „iš eilės“ nebelieka. Tai tarsi tautai atrodo, kad naujas prezidentas atsitraukė, nori daugiau demokratijos, kad Dūma daugiau spręstų. Tai jums nepanašu į saldainį?
A. Kubilius: Gal ir bus vėliau mėginama paišyti tą saldainį, tačiau viskas paaiškės tada, kai paaiškės, kokių galių įgis ta vadinamoji Valstybės taryba, kurios vadovu, prognozuoju, bandys tapti pats V. Putinas. Jeigu jis bandys juo tapti, tai tikrai ir taps.
Jis tas galias didina, ir tos galios bus atleisti teisėjus ir gana aktyviai dalyvauti visuose kariniuose gynybos reikaluose. Natūraliai V. Putinas daug dėmesio skiria tam, ką galima pavadinti „valstybės ideologija“. Matyt, taryba taip pat tuo užsiims. Tai nematau čia didelių pasikeitimų. Bendra ta piramidė liks tokia pat. Bus šiek tiek perdėtos kaladėlės. Bet aš žiūriu su tam tikru optimizmu. Man atrodo, kad tas V. Putino pasirinktas jau visus 20 metų įgyvendinamas tokios Rusijos valdžios vertikalės modelis išsisėmė, ir žmonių nepasitenkinimas tik didėja.
Bandymas perdėlioti tas kaladėles ir save paskelbti jau nebe instituciniu, o dvasiniu lyderiu kažin ar šitą visą sistemą gali išgelbėti. Aš matau, kad iš tikrųjų Rusija yra ta šalis, kuriai nėra atimta teisė būti demokratiškai. Yra klausimas, kada ji grįš prie demokratijos. Klausimas, į kurį mes bandome ieškoti parlamente atsakymo: o kaip Vakarai gali padėti Rusijai grįžti prie demokratijos?
– V. Putino kadencija baigiasi 2024 metais. Kodėl jis dabar ėmėsi tų permainų, kai vis dėlto kitąmet yra Dūmos rinkimai? Dūma gali keistis, o jis nori jai perduoti įgaliojimus...
M. Šešelgytė: Dūmos rinkimai yra viena iš priežasčių, kad tam tikri dalykai būtų padaryti iki Dūmos rinkimų. Pokyčiai irgi užtrunka. Tai čia vienas dalykas. Antras dalykas, ką ir ponas A. Kubilius kalbėjo, – krentantys reitingai ir augantis visuomenės nepasitenkinimas. Antras Krymas jau nebebūtų toks paveikus, kaip buvo pirmas Krymas. Man atrodo, aiškiai suvokiama, kad to nebepadarysi.
Vadinasi, reikia imtis kažkokių kitų būdų. Vienas iš būdų yra kalbėtis su visuomene, aiškinti, kad „mes darome reformas“, ko visuomenė labai nori. Ir D. Medvedevo nenori. V. Putinas taip gudriai sugebėjo sudėlioti kortas, kad visuomenėje blogasis žmogus yra D. Medvedevas, o V. Putinas nėra blogis. Kiek buvo imta interviu, šiandien teko žiūrėti žinias, tai tiek jaunimas, studentai, tiek pensininkai sako: „Pasiilgom reformų.
Ir štai Medvedevo atleidimas yra tas, ko gero, žingsnis, ko mes ilgai laukėm. Gal tai ir bus jau tas žingsnis link reformų.“
– Bet, žvelgiant iš kitos pusės, vyriausybėje yra tokie sunkiasvoriai, kaip S. Lavrovas ir S. Šoigu. Jie taip pat nežinojo, ateidami į netikėtai sušauktą Vyriausybės posėdį po Prezidento pranešimo Dūmoje, kad bus atleisti. Ką tai reiškia? Kad jie nebereikalingi? Jiems užtikrinta pozicija ir ateityje bus?
M. Šešelgytė: Sunku pasakyti šiandien, koks bus pasirinkimas. Bet čia toks senas sovietinis stilius, kai buvo atsikratoma įtakingiausiųjų. Kai tu matai, kad įtaka auga aplink esančių klanų, tai bandai susidoroti. Tu turi valdžios galią ir darai pakeitimus ir juos tiesiog išmeti iš barščių. Taip ir įvyko. S. Šoigu turėjo labai didelę įtaką. Daug kas kalbėjo, kad tai yra galimas kitas Rusijos prezidentas. Kai buvo kalbama apie tai, kad V. Putinas perduos valdžią kažkam kitam, – šiandien jau, ko gero, matome, kad taip nebus, – tai labai dažnai buvo minimas S. Šoigu. Tai kam turėti tokį stiprų žmogų, kai galima turėti daug silpnesnį žmogų.
– Kai jūs pradėjote kalbėti apie planus darbo grupėje, kuri rengs Konstitucijos pataisas, joje – 75 žmonės. Ko tik ten nėra – sportininkų, rašytojų, kazokų ir tik 11 teisininkų. Ar tai irgi rodo, kad interesų grupės susodintos?
M. Šešelgytė: Iš tiesų Rusijoje yra labai įdomi valdymo sistema. Ji yra didelė ir labai daug joje interesų grupių. Visas žaidimas vyksta su interesų grupėmis. Joms yra atriekiamas biudžeto pyrago gabalas, ir jos taip užtildomos, kad neprotestuotų ir kad darytų tai, ką liepia valdžia. Tai, matyt, didelė dalis tų žmonių, kurie buvo pakviesti į misiją, yra tam, kad atstovautų toms interesų grupėms, interesus transformuotų į tam tikrus įstatymus.
– Tai dabar, jeigu apibendrintume tas pagrindines Konstitucijos pataisas, kurias siūlo: Valstybės tarybos galios yra didinamos, Prezidento kadencijos tik dvi, be žodelio „iš eilės“, tai yra iš viso tik dvi, tada Dūmai perduodama tvirtinti premjero, vicepremjerų galias ir ministrų kandidatūras. Beje, šitoje vietoje premjerą vis tiek teiks prezidentas, Dūmos pritarimo jam nereikės. Tai ar tai reiškia, kad kaip nors kitaip gali balsuoti? Šios dienos pavyzdys, pavyzdžiui, rodo, kaip premjeras nubalsuotas...
M. Šešelgytė: Iš tiesų šiandien situacija, ko gero, yra tokia, kad kitaip, negu mano V. Putinas, Dūma nenubalsuos. Tai ar taip bus po 2021 metų – neaišku. Manau, kad, ko gero, bus taip, nes nėra nei institucinių svertų, nei infrastruktūros, kad būtų kitaip.
Na, taip yra sutvarkyta Rusijos politinė sistema. Dūmos dauguma vis tiek bus palanki V. Putinui. Netgi yra spekuliuojama, kad galbūt V. Putinas nebus Valstybės tarybos vadovas, galbūt pabandys premjero poziciją ir galbūt susisies formaliau su „Vieningosios Rusijos“ partija, pakeldamas šios partijos reitingus. Tų scenarijų, man atrodo, gali būti dar įvairių, bet jie, ko gero, yra neblogai apskaičiuoti, ir mes žinome, kad V. Putinas yra puikus taktikas. Jis mato situaciją ir toje situacijoje ištraukia sau tinkamiausią variantą.
Sakyčiau, kad, ko gero, to, kas šiandien vyksta, dabar pasakyti vieno scenarijaus mes negalime. Yra dar keli, matyt, kitokie, kurie bus panaudoti pagal aplinkybes.
