Pasaulyje

2020.03.19 21:50

Pastarąjį dešimtmetį pasaulį labiausiai sukrėtusios epidemijos

LRT.lt2020.03.19 21:50

Leidinys „Outbreak News Today“ apžvelgė pastarąjį dešimtmetį pasaulį labiausiai sukrėtusias epidemijas.

8. Cholera Haityje

2010 m. sausio 12 d. popietę Haitį supurtė 7 balų žemės drebėjimas, kurio metu žuvo ar buvo sužeisti šimtai tūkstančių žmonių.

Praėjus dešimčiai mėnesių po šios nelaimės Haityje užfiksuotas choleros protrūkis. Buvo nustatytas V. cholerae O1 serogrupės, Ogava biotipo štamas.

Per pirmuosius dvejus metus užregistruota apie 0,6 mln. susirgimų šia liga, iš kurių pusei prireikė hospitalizavimo, o 7,5 tūkst. atvejų baigėsi mirtimi.

Iki šios dienos, per nepilną dešimtmetį nuo protrūkio pradžios, jau nustatyta apie 800 tūkst. susirgimo ir apie 10 tūkst. mirties nuo choleros atvejų.

Laimei, 2019 m. buvo užfiksuoti vos keli šios ligos atvejai, tačiau 2019 m. lapkritį Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė Josette Sheeran rašė: „Nors Haitis jau pasiekė kovos su prieš devynerius metus paskelbta choleros epidemija finišo tiesiąją, mūšis dar toli gražu nebaigtas ir šalis kol kas negali pasigirti išsivadavusi iš mirtinos ligos gniaužtų.“

7. Indija atsikratė poliomielito

2011 m. sausio 13 d. dvimetė mergaitė Vakarų Bengalijoje susirgo vaikų paralyžiumi dar vadinamu poliomielitu. Tai buvo paskutinis Indijoje registruotas šios ligos atvejis.

Daugelis tai laiko labai svarbiu pasiekimu, nes iki pat 1985 m. Indijoje būdavo kasmet užregistruojama apie 150 tūkst. poliomielito atvejų. Tiesą pasakius, dar 2009 m. pusė visų pasaulyje užregistruotų susirgimu poliomielitu buvo diagnozuojama Indijoje.

Kovai su šia liga mobilizavus milijonus šalyje ir sulaukus milijardinių investicijų iš užsienio, Indijai pavyko užtikrinti peroralinę vakciną kiekvienam vaikui iki 5 metų ir 2014 m. galutinai pažaboti poliomielitą.

6. Paukščių gripas H7N9 Kinijoje

2013 m. metais Kinija pranešė apie pirmąjį paukščių gripu H7N9 užsikėtusį asmenį. Nuo tada užfiksuotos net 5 viruso bangos arba epidemijos, kurių metu liga užsikrėtė 1,5 tūkst. žmonių. Mirtingumas nuo paukščių gripo siekia apie 40 proc.

Iš Kinijos pasklidęs virusas užfiksuotas penkiose pasaulio šalyse, pirmiausia, Honkonge.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinio direktoriaus pavaduotojas sveikatos, saugumo ir aplinkos reikalams Keiji Fukuda 2013 m. sakė: „Tai neabejotinai yra vienas letališkausių gripo virusų, su kuriais mums yra tekę susidurti.“

5. Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS)

Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS) pirmą kartą diagnozuotas 2012 m. Saudo Arabijoje, o nuo to laiko registruotas jau 27 pasaulio šalyse: 10 Arabijos pusiasalyje ir 17 (dėl gyventojų mobilumo) kitose pasaulio vietose.

Nuo tada, kai 2012 m. lapkritį buvo užfiksuotas pirmasis šios ligos atvejis, iki 2019 m. lapkričio laboratoriškai iš viso patvirtinti 2,5 tūkst. susirgimų MERS-CoV. Nuo šio sindromo fiksuotos 858 mirtys visame pasaulyje, daugiausia Saudo Arabijoje.

4. 2009–2010 m. H1N1 pandemija

Nors ši gripo pandemija prasidėjo praėjusį dešimtmetį (2009 m. pavasarį), ji užsitęsė iki 2010 m., o susirgusiųjų skaičius buvo milžiniškas.

Vien tik JAV, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, nuo 2009 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. balandžio 10 d. suskaičiuota apie 60,8 mln. atvejų, iš jų 0,3 mln. baigėsi hospitalizavimu, o 12,5 tūkst. – mirtimi.

Be to, Ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskaičiavo, kad visame pasaulyje per pirmuosius viruso plitimo metus nuo (H1N1)pdm09 mirė 0,1-0,6 mln. žmonių.

Neįprasta tai, kad 80 proc. visų pasaulyje registruotų su (H1N1)pdm09 virusu susijusių mirčių atvejų yra jaunesni nei 65 metų amžiaus žmonės.

3. Zikos viruso epidemija Šiaurės ir Pietų Amerikoje

2015 m. gegužę Brazilijos sveikatos priežiūros institucijos patvirtino autochtoninį zikos viruso plitimą šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Susirgimų zikos virusu atvejų skaičius Šiaurės ir Pietų Amerikoje piką pasiekė 2016 m., o 2017 m. ir 2018 m. po truputį ėmė slūgti.

Zikos viruso plitimas fiksuotas visose Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, išskyrus žemyninę Čilę, Urugvajų ir Kanadą.

Nors pati zikos viruso sukeliama infekcija yra gana lengva, netrukus buvo įsitikinta, kad jos komplikacijos gali būti labai rimtos.

Zikos viruso sukeliama infekcija nėštumo laikotarpiu gali tapti mikrocefalijos ir kitų įgimtų vaisiaus ar naujagimio apsigimimų priežastimi. Zikos infekcija nėščiosioms taip pat gali baigtis vaisiaus praradimu, negyvo vaisiaus gimimu ar priešlaikiniu gimdymu.

Zikos virusas gali tapti Guillain-Barré sindromo, neuropatijos ar mielito priežastimi, pirmiausia suaugusiems ir vyresniems vaikams.

Šio viruso sukeliamos infekcijos tyrimai tęsiasi.

2. Choleros protrūkis Jemene

Pastarojo dešimtmečio choleros epidemija Jemene tapo didžiausiu ir greičiausiai plintančiu šios ligos protrūkiu šiuolaikinėje istorijoje.

Ši epidemija aplenkė Haitį ir tapo didžiausia nuo tada, kai 1949 m. buvo pradėti fiksuoti ligų protrūkiai.

Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio iki 2019 m. lapkričio bendras visų įtariamų choleros atvejų skaičius Jemene siekė 2,2 mln., iš kurių 3,9 tūkst. baigėsi mirtimi. Bendras epidemijos mirtingumo rodiklis – 0,17 proc.

Nuo 2017 m. balandžio 27 d. šalyje užfiksuota antra epidemijos banga, kurios metu įregistruota dar 2,2 mln. susirgimų cholera, iš kurių 3,8 tūkst. atvejų baigėsi mirtimi.

Ne vienerius metus besitęsiantys susirėmimai tarp Saudo Arabijos vadovaujamos karinės koalicijos ir hučių maištininkų nualino šalį, sukėlė didelio masto žmonių migraciją valstybės viduje ir pažeidė šalies visuomenės sveikatos ir sanitarijos sistemą – net dviem trečdaliams gyventojų neturint švaraus vandens ir gyvenant netinkamose sanitarinėse sąlygose, prasidėjo nevaldomas choleros protrūkis.

1.Ebolos protrūkis Vakarų Afrikoje

2014 m. pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė miškingame rajone Pietryčių Gvinėjoje užfiksavusi ebolos virusinės ligos (EVL) atvejų.

Perpildyti miestai, padidintas šalies sienų pralaidumas ir ligos kontrolės priemonių prieštaravimas vyraujančiai kultūrinei tradicijai lėmė tai, kad EVL išplito į kaimynines valstybes, pirmiausia, Liberiją, Siera Leonę ir kitas. Galiausia ligos atvejų buvo užregistruota dar 7 valstybėse: Italijoje, Malyje, Nigerijoje, Senegale, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

2014 m. rugpjūtį PSO paskelbė Tarptautinės svarbos ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją.

2016 m. birželį buvo pranešta, kad Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje naujų susirgimų ebolos virusu nebefiksuojama.

Šio didžiausio iš kada nors registruotų protrūkių metu nustatyta 28,6 tūkst. EVL atvejų, iš kurių 11,3 tūkst. baigėsi mirtimi.

Paminėjimo nusipelnė:

2013–2014 m. čikungunijos protrūkis Šiaurės ir Pietų Amerikoje;

2017 m. maro protrūkis Madagaskare;

2019 m. pasaulinis tymų protrūkis;

2018-2019 m. ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt