Jokia netikra naujiena nebuvo sukurta, tačiau ši žinutė lyg savaime pasklido viso pasaulio socialiniuose tinkluose, interneto paieškos sistemose, naujienų redakcijose.
Ar buvome prie naujo karo slenksčio? Kaip atskleidžia interneto paieškos sistemų duomenys, po JAV atakos Irake tuo susidomėjo visas pasaulis. LRT FAKTAI aiškinasi, kokios priežastys lėmė paniką internete ir kaip tokia informacija suklaidino.
Panika į paviršių iškėlė šimto metų senumo istoriją
Po JAV kariuomenės antskrydžio prieš Irano generolą Qasemą Soleimani buvo praėjusios vos kelios valandos, kai pirmoje populiariausių „Twitterio“ temų sąrašo vietoje iškilo trečiasis pasaulinis karas.
Tarp populiariausių grotažymių atsirado net Pranciškus Ferdinandas – istorinė asmenybė, kurios nužudymu prieš daugiau nei 100 metų prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Būtent šį įvykį socialinių tinklų vartotojai gretino su ataka prieš Soleimani.
Tuo pat metu išpopuliarėjo ir memai naujo karo tema. Internautai dalijosi humoristinio pobūdžio turiniu apie tai, kaip esą bandytų išvengti privalomosios karo tarnybos.
„Kai manęs paprašys pažymėjimo dėl amžiaus atrenkant į karinę tarnybą…“, – skelbia vienas iš memų. Jame matyti popieriaus lapas su vaikino nuotrauka ir užrašu spalvotomis kreidelėmis: „Man 12 metų.“
Kiti internautai juokavo, kad JAV antskrydį pradėjo Siri – „iPhone“ funkcija, leidžianti valdyti telefoną balsu, kai Donaldas Trumpas uždavė klausimą „How many miles did I run today“ (liet. „Kiek mylių aš šiandien nubėgau“, skamba panašiai, kaip „sending missiles to Iran today“ – siųsti raketas į Iraną).
Kai kurie užsienio apžvalgininkai tokį humorą pasmerkė, kaip neva trukdantį suprasti tikrąjį konflikto mastą ir rodantį nepagarbą į jį įtrauktiems kariams. Tiesa, satyra, susijusi su naujo pasaulinio karo pradžia, nėra naujas reiškinys – pavyzdžiui, panašia informacija buvo dalijamasi ir 2017 metų balandžio mėnesį, kai JAV atakavo Siriją po cheminio ginklo panaudojimo.
Tačiau būtent šiais metais informacija apie naują karą neapsiribojo tik humoru.
JAV faktų tikrinimo puslapis „Snopes“ išsiaiškino, kad amerikiečiams buvo siunčiamos melagingos SMS žinutės apie šaukimą į kariuomenę. Nors JAV kariuomenėje tarnauja tik savanoriai ir šauktinių apskritai nėra, pagausėjo besidominčių šaukimo amžiumi, o kariuomenės interneto puslapiai neatlaikė apkrovos ir kurį laiką neveikė. Melaginga žinutė apie esą organizuojamas keliones į Iraną „kariauti prieš JAV sąjungininkus Vidurio Rytuose“ vienu metu buvo pasirodžiusi ir lietuviškuose socialiniuose tinkluose.
Ne viena pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonė konflikto eigą aprašė naudodama sensacingas antraštes, kuriose buvo klausiama, ar prasideda pasaulinis karas.
Visame pasaulyje kaip niekada anksčiau buvo ieškoma termino „Trečiasis pasaulinis karas“. Ta pati tendencija buvo pastebėta tiek „Google“ paieškos sistemoje, tiek „Yandex“, kuri populiariausia Rusijoje.
Kaip matyti, po sausio 3-osios informacijos apie naują pasaulinį karą masiškai ieškojo ir lietuviai.
Ekspertai: reakcijas paskatino internetas ir Trumpo politika
Klausimų, ar kyla naujas globalus karas, neišvengė ir politikai.
„Manau, nekalbame apie trečiąjį pasaulinį karą. Tai yra lokalus konfliktas, kuris yra būtent Artimuosiuose Rytuose“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ komentuodamas įvykius kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
LRT FAKTAI kalbinti ekspertai sutinka, kad viešojoje erdvėje pasirodę nuogąstavimai nėra pagrįsti racionaliai.
„Manau, kad šiuo metu kalbėti apie trečiąjį pasaulinį karą neadekvatu. <...> Šiuo metu tokias kalbas ir visuomenės susidomėjimą karu labiau laikyčiau globalizacijos pasekme, kuomet net ir labai nutolę įvykiai ar reiškiniai dėl informacijos greičio ir jos prieinamumo gali mums atrodyti artimi ar vykstantys visai šalia. Tai atsitiko ir su kariniais konfliktais, kuriuos galime tiesiogiai stebėti TV ar mobiliųjų įrenginių ekranuose.
Būtent dėl to išaugo visuomenės domėjimasis karu, o kartu ir jo mitologizacija, ką ir atspindi įvairios istorinės paralelės, viena iš jų, kad vyksta, artėja ar prasideda trečiasis pasaulinis karas, tarsi praėjusių karų tęsinys“, – sakė Kęstutis Kilinskas, karo istorikas ir buvęs profesionalus karys.
Vidurio Rytų regiono ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Egdūnas Račius teigia, kad pasaulio reakcija buvo nulemta visų pirma JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybės ir politikos, kurias jis vadina neprognozuojamomis.
„Jis ne tik daro pranešimus, kurie, atrodytų, yra nekonvenciniai, bet ir priima [tokius] sprendimus. Kalbant apie labai aukšto suverenios valstybės pareigūno nužudymą trečiojoje valstybėje, mes suvokiame, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas ir iškart galvojame, ar tai negalėtų būti pradžia to, kas galbūt gali išvirsti ne tik į dviejų valstybių karą, bet ir į globalų karą“, – kalbėjo E. Račius.
Eksperto teigimu, Trumpas elgiasi taip, kaip nesame įpratę matyti elgiantis jokio kito šiuolaikinio lyderio.
„Absoliučios daugumos valstybių, net ir labai nedemokratiškų, vadovai yra nuspėjami ta prasme, kad jie neįsakys savo žmonėms pulti suverenių valstybių, pavyzdžiui, taip pat nesitikime, kad Kinija imtų ir užpultų Taivanį.
Žmonės yra išsigandę, pasimetę. Jei kalbėsime apie JAV prezidentus, visi jie buvo prognozuojami. Net ir toks, atrodo, karingas prezidentas kaip George‘as Bushas jaunesnysis, kuris įvykdė dvi, atrodytų, visiškai nepamatuotas invazijas, kuriose buvo prarasta šimtai tūkstančių gyvybių – ir vis dėlto buvo galima įsivaizduoti, kad tai kažkaip valdoma. Tuo tarpu kai kalbama apie dabartinį JAV prezidentą, aš manau, žmonės pasaulyje ir dalis Lietuvoje yra išsigandę, kad tai gali būti pradžia kažko, ką bus sunku paaiškinti, jau nekalbant – pateisinti“, – aiškino jis.
Lietuvoje baimes pakurstė ir vietinės katastrofos
Filosofas Nerijus Milerius sutinka, kad dėl reakcijų į pastarojo meto pasaulio įvykius kaltas ne pats konfliktas, o tai, kokiu būdu mus pasiekia žinutės apie jį.
„Anksčiau, kai informacinės sklaidos kanalai buvo labai riboti, žmonės tai vadino panika arba sąmokslo teorijomis, kurios irgi turi pakankamai didelį sklidimo greitį. Dabar, kai informacijos greitis yra milžiniškas, žmonės supranta tai, kas vyksta tolimiausiuose pasaulio kampuose. Tam tikros žinutės paskleidimas yra momentinis ir nebėra jokio lokalaus konteksto“, – sakė filosofas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu atveju apie karą civiliai gyventojai diskutuoja ne ką mažiau nei tie, kurie susiję su karo veiksmais.
„Nėra taip, kad vieni kare dalyvauja, kiti nedalyvauja, dar klausimas, kam yra baisiau, nes tas, kas dalyvauja [kare], yra pasiruošęs iš profesinės pusės, žino, kas tai yra“, – sakė filosofas.
N. Mileriaus teigimu, būtent valstybės institucijų, kurias socialiniai teoretikai įvardija kaip ekspertines tarnybas, geresnis veikimas leistų visuomenei jaustis stabiliau nepaprastų situacijų atvejais, nesvarbu, ar jos vyksta viduje, ar tarptautinėje arenoje.
„Mums Lietuvos kontekste dar prisidėjo įvykių Alytuje, Klaipėdoje. Kai žmonės žiūri į tarnybas, kurios turi reaguoti ir mato, kad kai kuriais atvejais jos veikia ne taip, kaip turėtų, jie pradeda galvoti, kas įvyktų, jei Astravo elektrinė veiktų ne taip, kaip turėtų, arba jei iš viso kiltų atominis karas.
Gali būti, kad destabilizuojančių faktorių padaugės, nes globalizacijos amžiuje destabilizuoti gali ir kažkas, kas vyksta toli nuo konkretaus regiono“, – teigė jis.
Satyra / sensacingos antraštės
Žinutės apie naują pasaulinį karą išplito daugiausiai humoristinio turinio ir sensacingų, nors ir neklaidinančių, antraščių forma. Tačiau net ir ši informacija gali klaidinti ir sukelti paniką, o satyra – būti palaikyta tikrais faktais. Kaip teigia ekspertai, įtakos tam turėjo ir JAV prezidento asmenybė, o Lietuvos atveju prisidėjo ir vietinės ekologinės nelaimės.
