Pasaulyje

2020.01.15 09:21

Žmogaus teisių gynėjai kaltina Kiniją, kad vykdo intensyvų pasaulinį puolimą

atnaujinta 12.39
BNS2020.01.15 09:21

Kinija naudojasi savo ekonomine ir diplomatine galia vykdydama „intensyviausią“ visų laikų puolimą prieš pasaulinę žmogaus teisių apsaugos sistemą, antradienį paskelbė tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija.

JAV įsikūrusi „Human Rights Watch“ (HRW) tai sako savo metinėje ataskaitoje, pristatytoje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke dvi dienos po to, kai organizacijos vykdomajam direktoriui Kennethui Rothui buvo uždrausta įvažiuoti į Honkongą ir pristatyti ataskaitą ten.

HRW kaltina prezidento Xi Jinpingo vyriausybę Kinijoje prižiūrint „brutaliausią ir labiausiai prasismelkiantį engimą per [kelis] dešimtmečius“, apimantį „košmariškos stebėjimo sistemos“ kūrimą Sindziango provincijoje.

Siekdamas atremti pasaulines pastangas patraukti jį atsakomybėn, Pekinas „reikšmingai padidino“ pastangas kenkti tarptautinėms institucijoms, sukurtoms XX amžiaus viduryje žmogaus teisėms ginti, nurodo HRW.

„Pekinas ilgai tildė vidaus kritikus. Dabar Kinijos vyriausybė bando išplėsti šią cenzūrą likusioje pasaulio dalyje“, – 652 puslapių ataskaitoje sako K. Rothas.

„Jei jiems nebus paprieštarauta, Pekino veiksmai pranašauja distopinę ateitį, kurioje visus galės pasiekti kinų cenzoriai, o tarptautinė žmogaus teisių sistema bus tokia silpna, kad nebeveiks kaip kliūtis vyriausybės [vykdomoms] represijoms“, – sako K. Rothas.

Spaudimas JT

64 metų K. Rothas turėjo šią savaitę surengti spaudos konferenciją pusiau autonominiame Kinijos Honkongo regione, kurį beveik septynis mėnesius krečia protestai, nulėmę didžiausią Kinijos pastarųjų dešimtmečių politinę krizę.

Tačiau K. Rothą sekmadienį Honkongo oro uoste sustabdė pareigūnai, kurie jį išsiuntė atgal. Kinija teisino šį sprendimą ir sakė, kad HRW kurstė už demokratiją kovojančius Honkongo aktyvistus.

Pristatydamas 2020 metų ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį beveik 100-e valstybių, K. Rothas šiuos teiginius pavadino „absurdiškais“.

„Tai įžeidžia Honkongo žmones“, – sakė K. Rothas ir pridūrė, jog Kinijos vyriausybė bijo, kad šis judėjimas gali išplisti į pagrindinę jos teritorijos dalį.

„Atvirai kalbant, taip pat absurdiška, kad mano kolegos ir aš pastaruosius šešis mėnesius esą nuolat galėdavome mobilizuoti milijoną ar daugiau žmonių Honkongo gatvėse“, – pridūrė jis.

HRW ataskaitoje sakoma, kad Pekino spaudimas pasiekė net JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą, kuris nenorėjo viešai reikalauti užbaigti musulmonų persekiojimą Sindziange.

K. Rothas kritikavo A. Guterresą už „bendro pobūdžio“ pareiškimus žmogaus teisių klausimais ir neatsakė į klausimą, ar jis turėtų būti perrinktas antrai kadencijai.

Pasak HRW vadovo, JAV „neprotingas“ pasitraukimas iš JT Žmogaus teisių tarybos 2018 metais sudarė sąlygas Kinijai daryti didesnę įtaką šiai institucijai ir nuolat blokuoti iniciatyvas.

K. Rothas kritikavo Vakarų valstybes, kad jos nieko nesako Kinijai, turinčiai nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje.

„Kai kurie lyderiai, tokie kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Indijos premjeras Narendra Modi ir Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, pyksta ant tos pačios tarptautinės žmogaus teisių institucijos, kuriai kenkia Kinija“, – rašė jis.

K. Rothas pridūrė, kad Europos Sąjungos dėmesį atitraukė „Brexitas“, be to, blokui trukdė nacionalistinės valstybės narės.

HRW paragino demokratijas drauge dėti pastangas Pekino strategijai atsverti, įskaitant alternatyvias Kinijos paskoloms iniciatyvas ir pareigūnų, susijusių su griežtomis priemonėmis Sindziange, turto įšaldymą.