Maskvos ir Ankaros pastangas išspręsti Libijos konfliktą galima sieti su politiniais bei ekonominiais interesais, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
9 metus besitęsiantis konfliktas šalies viduje per pastaruosius devynis mėnesius vyko dar intensyviau. Pasak M. Šešelgytės, tą lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veikėjai.
„Viena vertus, valdymo struktūros yra tokios, kurios nesugeba užtikrinti geros valdysenos visoje šalyje. Šalis yra susiskaidžiusi. Yra dvi konflikto grupės, kurios atspindi tą susiskaidymą. Bet yra ir kitos valstybės, kurios turi savo interesų Libijoje ir remia tai vieną, tai kitą grupuotę politiškai ir karine prasme.
Neseniai pasirodė informacija, kad Rusijos samdiniai, „Vagner“ grupuotė Libijoje turi apie 500 karių ir jie palaiko Haftaro kariuomenę ir ženklia prisideda prie jo pergalių“, – LRT RADIJUI komentuoja ekspertė.
Jos teigimu, Rusija bando plėsti įtaką savo regione – jos aktyvumas pastaruosius keletą metų auga ne tik Libijoje, bet ir Sirijoje:
„Rusija turi tam tikros patirties bendraujant su šiomis valstybėmis dar anksčiau, kai, tarkim, Libijoje buvo ankstesnis lyderis. Pasinaudodama tais ryšiais, Rusija ir toliau bando plėsti savo įtaką šiame regione. Ir ką mes matom? Šias derybas, kurias moderuoja Turkija ir Rusija.
Nėra nei JAV, nei ES, netgi Italija, kuri turi interesų Libijoje ir taip pat istorinę patirtį, liko tarsi išstumta iš šito žaidimo. Matome besikeičiantį geopolitinį paveikslą, kai ne Jungtinės Tautos (JT), ne Vakarai diktuoja žaidimo taisykles ar moderuoja, bet visiškai kitokios valstybės.“
Pasak M. Šešelgytės, jei Rusija ir Turkija sugebėtų sutaikyti konfliktuojančias Libijos puses, tai atneštų tiek politinės, tiek ekonominės naudos abiems šalims.
„Visų pirma, išaugtų politinė įtaka, prestižas – kaip taikytojų, kaip moderatorių. Taip pat ir potencialūs ekonominiai kontraktai įvairiuose sektoriuose. Libija valstybė, turtinga nafta. Galime kalbėti ir apie gynybos kontraktus, gynybos pramonės užsakymus“, – LRT RADIJUI dėsto ekspertė.
Susitikimas vyko Maskvoje
Antradienį Maskvoje įvyko susitikimas, per kurį Libijos rytinę dalį kontroliuojantis Libijos generolas Khalifa Haftaras ir Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės vadovas Fayezas al Sarrajas pakaitomis susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu bei Turkijos užsienio reikalų ministru Mevliutu Čavušohlu.
Susitikimu buvo siekiama užbaigti devynis mėnesius trunkančius mūšius tarp vienybės vyriausybės dalinių ir generolo pajėgų. Susitarimas numatė „ugnies nutraukimą neribotam laikui“. Be to, juo remiantis, konflikto šalys turėjo sudaryti galimybes saugiam humanitarinių pagalbos prekių dalijimui, praneša BNS.
Po beveik 8 val. trukusio pasitarimo Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, kad pasiektas tam tikras proveržis. Skelbta, jog Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės vadovas F. al Sarrajas taikos dokumentą pasirašė, o priešingai barikadų pusei atstovaujantis Nacionalinės armijos maršalas Kh. Haftaras sveikino dokumentą, tačiau paprašė laiko jį panagrinėti ir apsispręsti.
Antradienio rytą paaiškėjo, kad Kh. Haftaras išvyko iš Maskvos nepasirašęs susitarimo dėl ilgalaikių derybų. Maskva kiek vėliau nurodė, kad abi pusės sutarė laikytis trapaus ugnies nutraukimo režimo, įsigaliojusio praėjusį savaitgalį, rašo BNS.
Berlynas šį sekmadienį rengia Jungtinių Tautų remiamą viršūnių susitikimą dėl konflikto Libijoje, antradienį patvirtino Vokietijos vyriausybė. Į susitikimą pakviesti 11 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Rusiją, Prancūziją, Kiniją ir Turkiją, atstovai.
Kol kas lieka neaišku, ar jame dalyvaus konflikto šalių lyderiai – tarptautinės bendruomenės pripažįstamos Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės vadovas F. al Sarrajas ir šalies rytinę dalį kontroliuojantis maršalas Kh. Haftaras. Abu jie buvo pakviesti, skelbia BNS.
