Lygiai prieš metus buvo nužudytas Gdansko meras Pawelas Adamowiczius, prisimena „Hromadske“. 27 metų vyras įbėgo į miesto centre vykusio labdaros koncerto sceną ir keletą kartų peiliu dūrė ant jos stovėjusiam merui. P. Adamowiczius kitą dieną mirė ligoninėje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske.ua“ originalus kūrinys.
P. Adamowicziaus nužudymas atskleidė rimtą problemą, su kuria susiduria šiandieninė Lenkija – visuomenė per daug susiskaldžiusi. Politinė priešprieša tarp valdančiosios dešinės pakraipos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), centristinių pažiūrų „Piliečių platformos“ atstovų ir kairiosios pakraipos partijos „Lewica“ peraugo į liberalių ir konservatyvių vertybių konfliktą.
Su „Hromadske“ kalbėję politikai, aktyvistai ir žurnalistai sutinka, kad nuo komunizmo žlugimo laikų Lenkijos visuomenėje nėra buvę tokio masto poliarizacijos. Kokia šios poliarizacijos priežastis ir ar gali šiandieninėje Lenkijoje sugyventi konservatoriai ir liberalai?
Žodžiai gali nužudyti
„Čia buvo padėtas karstas. Ilga žmonių eilė nutįso nuo šios vietos iki kito muziejaus galo ir ne tik viduje, bet ir lauke. Žmonės 3-4 valandas laukė, kad galėtų atsisveikinti su savo meru. Jie atvykdavo vidurnaktį ar 3 valandą ryto, kad atsistotų prie karsto ir ištartų „atsiprašau“. Tai galbūt tetruko vos kelias sekundes, bet jie jautė, kad turi tai padaryti,“ – aiškina vicemeras Piotras Grzelakas. Jis 5 metus dirbo kartu su P. Adamowicziumi.
Su P. Grzelaku susitikome Europos solidarumo centre – Gdansko antikomunistinei profesinei sąjungai „Solidarumas“ skirtame muziejuje ir tyrimų centre. Anot P. Grzelako, 2014 m. pastatytas pastatas yra P. Adamowicziaus „kūdikis“. „Tai nesusiję su praeitimi, tai susiję su dabartimi. Jis norėjo, kad Gdanske būtų vieta, kur žmonės galėtų kalbėtis,“ – sako P. Grzelakas.
P. Adamowiczius garsėjo liberaliomis pažiūromis, parama migrantams ir LGBTQ teisėms. Jis buvo dažnai kritikuojamas Lenkijos valstybinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, nacionalinio transliuotojo TVP (Telewizja Polska) laidose.
Mero našlė Magdalena Adamowicz, šiuo metu atstovaujanti Lenkijai Europos Parlamente Briuselyje, teigia, kad TVP nuolat neigiamai kalbėjo apie P. Adamowiczių. Moteris mano, kad TVP yra iš dalies atsakinga už jos vyro nužudymą.
„Jei pažvelgtume apskritai į P. Adamowiczių supusią atmosferą, suprastume, kad jis buvo vienas iš svarbiausių neįtikėtinos nacionalinio transliuotojo skleidžiamos neapykantos taikinių, – sako Lenkijos ombudsmenas Adamas Bodnaras. – Per metus iki mero nužudymo pasirodė daugiau kaip 100 įvairių reportažų, kur jis buvo nušviečiamas neigiamai. Tai buvo susiję su 2018 m. pabaigoje vykusiais savivaldos rinkimais.“
P. Grzelako nuomone, vienas iš žudiką paskatinusių veiksnių buvo neigiamas Lenkijos žiniasklaidos požiūris į Gdansko merą. „Jei esate politinis lyderis, privalote suprasti, kad jūsų žodžiai gali nužudyti. Aš manau, kad merą nužudė politikų žodžiai. Jie pakurstė aistras visuomenėje ir viskas baigėsi tragedija.“
Po P. Adamowicziaus nužudymo prie TVP pastato susirinko protestuotojai. Jie reikalavo baigti skleisti neigiamą propagandą. Vienas iš protestuotojų buvo Varšuvos universiteto studentas aktyvistas Wojciechas Maruszewski, dirbantis pagalbos migrantams ir LGBTQ bendruomenei srityje. Vyras vadovaujasi P. Adamowicziaus propaguotomis vertybėmis, todėl mero nužudymas jį giliai sukrėtė.
Jis teigia, kad minėtas televizijos kanalas nuolat kritikuoja buvusio Europos Vadovų tarybos pirmininko Donaldo Tusko įkurtos „Piliečių platformos“ narius. P. Adamowiczius ne vienerius metus priklausė „Piliečių platformai“.
„Daugelyje jų reportažų buvo juntama neapykanta P. Adamowicziaus bendrapartiečiams. Jie bandė likusią visuomenės dalį pavaizduoti kaip geresnius, privilegijuotus žmones,“ – aiškina W. Maruszewski.
Partija PiS Lenkiją valdo pastaruosius ketverius metus, o spalio 13 d. dar kartą laimėjo rinkimus į parlamentą. Šios politinės jėgos suformuota vyriausybė kaltinama kontroliuojanti nacionalinį transliuotoją, nors pati partija neigia tvirtinimus, kad per TVP išsakyta kritika P. Adamowicziaus adresu buvo jo nužudymo priežastis.
„Nėra net menkiausio įrodymo, kad žudikas nusikaltimą įvykdė dėl politinių motyvų. Visi įkalčiai rodo, kad tai buvo tiesiog nusikaltimas, – tvirtina neseniai išrinktas PiS atstovaujantis parlamentaras Jaroslawas Sellinas. – Galbūt jo motyvai buvo psichologiniai. Tačiau turėtume palaukti galutinės prokurorų išvados.“
Skilimas
Šio vertybių konflikto priežastys – politikų informacinio lauko kuriama neapykantos atmosfera, mano „Piliečių platformą“ atstovaujantis buvęs pralamento narys, o šiuo metu Ukrainos verslo ombudsmenas Marcinas Święcicki.
„Šiuo metu visuomenės poliarizacija labai stipriai juntama, anksčiau to tikrai nebuvo. Net ir šeimos susiskaldžiusios. Giminaičiai tarpusavyje nesikalba. Skilimas iš tiesų labai gilus,“ – sako ombudsmenas.
Tačiau PiS priklausančio Mareko Ziemiano nuomone, nėra teisinga ieškoti tiesioginių sąsajų tarp Lenkijos žmonių politinių simpatijų ir vertybių.
„Lenkijoje priimta kalbėti apie liberalų pilietinę koaliciją. Bet taip nėra. Ji tiek pat liberali kiek ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga, kuri iš tiesų yra centro-dešinės partija, – aiškina M. Ziemianas. – Iš tiesų Lenkijoje tėra trys kairiosios pakraipos partijos, kurios rinkimuose dalyvauja kaip koalicija. Būtent dėl to dauguma lenkų šiandien save laiko konservatoriais.“
Tačiau pagal propaguojamas vertybes lenkai iš tiesų yra pasidaliję į dvi stovyklas. Kairiosios pakraipos lenkiško žurnalo „Krytyka Polityczna“ įkūrėjas Sławomiras Sierakowski įsitikinęs, kad yra ir trečioji stovykla, susikoncentravusi centre, taip vadinamoje „pilkojoje zonoje“. Jis mano, kad ši grupė yra didžiausia ir dažniausia nulemia rinkimų rezultatus.
„Žmonės nori gerai gyventi jau dabar ir jiems visiškai tas pats, kas tai pasiūlys – konservatoriai ar liberalai. Jei to nesugebėjo Donaldas Tuskas, tuomet, labai atsiprašau, bet žmonės balsuos už Jaroslawą Kaczynskį,“ – sako S. Sierakowski.
Jis taip pat pastebi, kad visuomenėje juntamas konfliktas, tačiau tik tarp tvirtus politinius įsitikinimus turinčių žmonių.
„Tiesą sakant, Lenkija nėra jokia išimtis. Ir Jungtinėse Valstijose, ir Jungtinėje Karalystėje juntamas didelis skirtumas tarp atviros ir uždaros visuomenės, kaip tai dažnai vadinama, – sako jis. – Ir šios dvi visuomenės stovyklos ne šiaip sau viena kitos nemėgsta. Jos ne šiaip tarpusavyje kovoja, jos nori viena kitą sunaikinti.“
Žmogaus teisių gynėjas Adamas Bodnaras mano, kad vienas iš veiksnių, sąlygojęs šį vertybių konfliktą, yra vyriausybės veiksmai. „Nuolat kalbama apie tradicines ir konservatyvias vertybes. Jiems naudinga sukurti tokią poliarizaciją politinėje arenoje,“ – teigia jis.
A. Bodnaras taip pat aiškina, kad tradicines vertybes propaguojantys pagrindiniai PiS rėmėjai paprastai gyvena mažesniuose miestuose ir kaimuose. Didžioji dauguma kairiosios ir centro pakraipos rinkėjų yra didžiųjų miestų gyventojai.
Gdanskas šiandien
Mero Paweło Adamowicziaus nužudymas kuriam laikui suvienijo net ir skirtingų politinių pažiūrų Gdansko žmones. Kitą dieną po to, kai pasklido žinia apie mero mirtį, tūkstančiai Gdansko gyventojų išėjo į gatves, kad pagerbtų 20 metų jiems tarnavusį merą.
„Kaip Gdansko gyventojai mes jaučiamės vieningi. Vieningai pasisakome už Pawelo Adamowicziaus propaguotas vertybes: atvirumą, įvairovę ir pagarbą kitam žmogui. Man atrodo, kad būtent šios vertybės mus visus sukvietė prie jo karsto,“ – sako Piotras Grzelakas.
Tačiau ir Gdansko gyventojų politinės simpatijos tebėra susiskaldžiusios. 2019 m. parlamento rinkimuose Gdanskas dar kartą įrodė, kad yra pagrindinis liberalų bastionas – 41 proc. miestiečių balsų atiteko opozicinei „Piliečių koalicijai“.
Pagrindinė šios koalicijos partija – „Piliečių platforma“ siekia įsitvirtinti kaip liberali centro-dešinės jėga. Tačiau tuo pačiu metu konservatyviosios PiS palaikymas išaugo 2,5 proc., lyginant su 2015 m., – ji surinko 32 proc. Gdansko gyventojų balsų.
