Du metalo detektoriais apsiginklavę lobių ieškotojai pasisavino 3 mln. Didžiosios Britanijos svarų vertės vikingų lobį, kuris, ekspertų nuomone, galėjo priversti mus „perrašyti istoriją“, informuoja BBC.
2015 m. netoli Leominsterio (Herefordšyro grafystė) esančiame lauke George`as Powellas ir Laytonas Daviesas iškasė apie 300 monetų. Jie nepranešė apie 1100 metų senumo radinį, kuris, manoma, yra vienas didžiausių kada nors rastų lobių, ir pardavė jį prekiautojams senienomis.
Vyrai buvo nuteisti už vagystę ir radinio nuslėpimą (G. Powellui skirta 10 metų, o L. Daviesui – aštuoni su puse. Prekiautojai monetomis Simonas Wicksas ir Paulas Wellsas taip pat neišvengė teismo ir buvo pripažinti kaltais dėl lobio nuslėpimo, skelbia BBC.
Kartu su monetomis buvo rastas ir IX a. auksinis žiedas, apyrankė su drakono galva, sidabro liejinys ir krištolo pakabutis. Kol kas pavyko atgauti tik 31 monetą, kurių vertė nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. svarų, ir keletą juvelyrikos dirbinių – likusios lobo dalies vis dar ieškoma.
„Greičiausiai ji jau yra paslėpta vienoje ar keliose vietose arba išblaškyta taip, kad jau niekada nebepavyks visko surinkti“, – BBC sako prokuroras Kevinas Hegarty.

Kuo šis lobis yra reikšmingas?
Ištyrus atgautas monetas paaiškėjo, kad jos IX a. buvo nukaldintos dvejose kaimyninėse karalystėse – Vesekse ir Mersijoje.
Veseksą tuo metu valdė garsusis Alfredas Didysis, o Merisją – šiek tiek mažiau žinomas Keolvulfas II, kuris, G. Williamso teigimu, „tiesiog dingo iš istorijos be jokio pėdsako“ maždaug tuo metu, kai apie 879 m. buvo užkastas šis lobis.
„Šios monetos leidžia mums kitomis akimis pažvelgti į savo istoriją, vieną jos lūžio taškų – Anglijos, kaip vieningos karalystės, įkūrimo momentą“, – BBC aiškina Britų muziejaus viduramžių monetų specialistas Garethas Williamsas.
„Rastos monetos rodo, kad Alfredas ir Keolvulfas buvo sudarę sąjungą,“ – tęsia G. Williamsas, nes apie tai akivaizdžiai liudija identiškas monetų dizainas.

„Ir štai po keleto metų Keolvulfą istorikai tarsi pastumia į šalį, susikoncentruodami į Alfredo dvarą. Jis tarsi lieka istorijos paraštėse, tačiau monetos rodo visai ką kita, – pasakoja monetų specialistas. – Tai yra nacionalinės svarbos radinys iš lemiamo Anglijai susivienijimo laikotarpio. Lobis buvo užkastas kaip tik tuo metu, kai vikingai pradėjo intensyvesnį puolimą.“
Anot Britų muziejaus radinių ryšių pareigūno Šropšyre ir Herefordšyre Peterio Reavillio, nemažą susirūpinimą kelia tai, kad archeologija kaip hobiu užsiiminėjantys asmenys, tokie kaip G. Powellas ir L. Daviesas, yra linkę siekti sau naudos, vietoje to, kad paisytų nacionalinių interesų.
„Tikrai svarbūs radiniai nesunkiai gali išslysti mums iš rankų vien per žmonių godumą,“ – BBC sako jis.
„Visiems laikams buvo prarasta svarbi informacija. Tai mūsų palikimas, kiekvieno iš mūsų palikimas, kuris buvo prarastas, siekiant finansinės naudos ir, mano nuomone, tai yra tiesiog baisu,“ – priduria G. Williamsas.
Kas paslėpė šį lobį ir kokiu tikslu?
Nors didesnę šio lobio dalį sudaro anglo-saksų monetos, G. Williamsas neabejoja, kad jį užkasė vikingas.
Anot specialisto, yra žinoma, kad tuo metu šiame regione jau buvo vikingų kariuomenė, puolusi Vesekso ir Mersijos karalystes ir 878 m. (likus metams iki numanomos lobio užkasimo datos) Viltšyre vykusiame Edingtono mūšyje susirėmusi su Alfredo Didžiojo daliniais, skelbia BBC.
„Greičiausiai lobis buvo užkastas, siekiant apsaugoti jį nuo kitų vikingų ir anglo-saksų, – svarsto G. Williamsas. – Ir dėl kažkokios priežasties lobį užkasęs žmogus nebegalėjo grįžti jo pasiimti.“

Vusterio karūnos teisme vykusio proceso metu iš Njuporto kilęs 38-erių G. Powellas ir 51-erių L. Daviesas iš Ponteprido neigė tyčia nepaisę įstatymų, reikalaujančių pranešti apie rastą lobį.
Kai 2015 m. birželį G. Powellas ir L. Daviesas atrado monetas, jie nepasivargino apie tai informuoti lauko, kuriame buvo rastas lobis, savininko. Vietoje to susidaro prekiautojus senienomis ir taip išsiaiškino radinio vertę.
Po mėnesio jie susisiekė su Velso nacionaliniu muziejumi, tačiau pristatė tik po vieną monetą ir tris juvelyrikos dirbinius, rašo BBC.
Abu vyrai teigė, kad kalbos apie 300 monetų lobį tebuvusios gandas, tačiau policijai kilo įtarimų ir ji ėmėsi tyrimo. Tyrėjams pavyko atkurti iš L. Davieso telefono ištrintas nuotraukas, kuriose aiškiai matyti visas lobis ką tik iškastoje duobėje.
Teismui buvo pateikta informacija, kad, siekdami paleisti monetas į rinką, lobio ieškotojai buvo susitikę su S. Wicksu iš Hailšamo ir P. Wellsu iš Kardifo. Policijai pavyko atsekti keletą privačioms kolekcijoms parduotų monetų, todėl S. Wicksas, G. Powellas ir L. Daviesas buvo pripažinti kaltais dėl to, kad konvertavo vogtą lobį į grynuosius pinigus.
P. Wellsas teisme prisipažino žinojęs, kad rastas lobis turi būti deklaruotas. Pas jį patį buvo rastos paslėptos penkios monetos.
Vakarų Mersijos policijos viršininko pavaduotoja konsteblė Amanda Blakeman teigė, kad vyrai „siekė neteisėtos naudos, sunaikindami mūsų šalies istorijos pėdsaką.“
„Labai svarbu saugoti savo paveldą, savo istoriją, todėl būtina patraukti atsakomybėn pažeidėjus, norinčius pasipelnyti iš to, kas priklauso visai bendruomenei,“ – BBC sako pareigūnė.
Neseniai A. Blakeman buvo paskirta nacionalinio paveldo ir kultūrinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadove. Ji įkūrė policijos ir ekspertų tinklą, ateityje padėsiantį vykdyti šiuos „sudėtingus ir užsitęsusius“ tyrimus.
„Privalome susigrąžinti savo turtą ir išardyti tas rinkas, kurios padeda jį išsklaidyti ne tik po visą šalį, bet ir po visą pasaulį,“ – sako ji.