2019 m. pradžioje kalbėdamas apie „vieningą tautiečių stiprybę“ Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gyrė savo „tėvynainius pietuose“, praneša CNN.
Paprastai nerekomenduojama prognozuoti kokius nors izoliuotos ir slaptos šalies, kokia yra Šiaurės Korėja, veiksmus.
Tačiau įstrigus Šiaurės Korėjos ir JAV deryboms, kaip jau ne kartą buvo pastaraisiais metais, ėmė strigti ir santykiai tarp abiejų Korėjų, rašo CNN.
Pastaruosius mėnesius Šiaurės Korėja nustojo ne tik kalbėtis su savo pietiniais kaimynais, bet netgi jų klausytis. Bepradedantys rutuliotis Moon Jae-ino ir Kim Jong Uno santykiai dar kartą buvo įšaldyti. Seule įsikūrusio Sejongo instituto analitiko Cheong Seong-chango teigimu, Moon Jae-inas yra šiek tiek per mažiai „pro-šiaurietiškas“ Kim Jong Uno skoniui.
Santykių plėtojimą palaikantis prezidentas
Nuo tada, kai Moon Jae-inas pradėjo eiti pareigas, jo administracija ėmėsi santykių su Šiaurės Korėja atnaujinimo politikos, įtraukdama ir iki tol santūriai šiuo klausimu pasisakiusį JAV prezidentą, rašo CNN.
Per pastaruosius dvejus metus Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas keturis kartus buvo susitikę tam, kad pasirašytų sutartis, įsipareigotų bendradarbiauti ir demilitarizuoti tam tikras stipriai fortifikuotos abi valstybes skiriančios sienos dalis.
Deja, paaiškėjo, kad Pchenjanui to negana.
Sejongo instituto analitiko Cheong Seong-chango teigimu, Šiaurės Korėja mano, kad jei Moon Jae-ino administracija būtų iš tikrųjų palanki Šiaurės Korėjai, ji „būtų nutraukusi jungtines JAV–Pietų Korėjos karines pratybas, kaip buvo prašoma, taip pat sustabdžiusi radarų nepastebimų kovos lėktuvų, kuriais nepastebėta galėtų užpulti Šiaurės Korėją, importą.“
„Todėl, Šiaurės Korėjos požiūriu, Pietų Korėja jai visiškai nepalanki,“ – CNN teigia analitikas.
Šiaurės Korėja nuolat reiškė griežtą pasipriešinimą šiais metais surengtoms bendroms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms, nepaisant to, kad jų apimtis buvo sumažinta, o kai kurie planuoti veiksmai iš viso atšaukti, ir Seulo sprendimui iš Vašingtono įsigyti F-35 kovos lėktuvų. Pchenjanas tvirtina, kad šie kaimynės žingsniai trukdo pastangoms palaikyti taiką ir, reaguodamas, nutraukė ryšius su Pietų Korėja, grasindamas išstumti Seulą iš branduolinių derybų su JAV.
Abiejų šalių oficialūs asmenys taip ir nepatvirtino, ar tarp valstybių vadovų nutiesta „karštąja telefono linija“ bent kartą buvo pasinaudota. Kol kas daroma prielaida, kad ne.
Kim Jong Uno režimas taip pat atsisakė humanitarinės pagalbos ir atmetė pasiūlymą šiais metais susitikti su Pietų Korėjos Raudonojo Kryžiaus atstovais, rašo CNN.
„Šiaurės Korėjai nepatinka, kai į ją žiūri kaip į linkusią bendradarbiauti ar taikytis su Pietų Korėja,“ – sako Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas.
Langas į Šiaurės Korėją
Pietų Korėjos Kangvono provincijos gubernatorius Choi Moon-soonas CNN sakė, kad abi šalys stengiasi išlošti laiko, o tai padaryti labai paprasta: vėl atverti prieigą prie Kimgango kalno – populiarios lankytinos vietos, esančios vos už pusvalandžio kelio nuo demilitarizuotos zonos.
Kumgangas kažkada buvo turistų pamėgta kurortinė vietovė tarp abiejų Korėjų. Tačiau akį traukiantis vietovės grožis nublanksta prieš jį supančią politinę sumaištį.
Ekskursijos į šią vietovę buvo nutrauktos 2008 m. po to, kai Šiaurės Korėjos pasienietis nušovė Pietų Korėjos turistę. Pchenjanas tuomet teigė, kad moteris įžengė į draudžiamą karinę teritoriją, rašo CNN.
2018 m. rugsėjį Pchenjane susitikę Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas sutarė atnaujinti ekskursijas į Kumgangą ir pakartotinai atidaryti Šiaurės Korėjos Kesongo mieste įsikūrusį pramonės parką. Kim Jong Unas netgi paskelbė apie tai savo žmonėms, nors paprastai to nedaro, jei nėra tvirtai įsitikinęs, kad būtent taip ir įvyks.
Choi Moon-soono teigimu, šis kalnas – „langas į Šiaurės Korėją, raktas, ieškant sprendimo.“
Jis kartu su Pietų Korėjos susivienijimo ministru Kim Yeon-chulu netgi ėmėsi konkrečios lobistinės veiklos, siekdami greičiau atnaujinti išvykas į turistinį regioną. Abu pareigūnai teigia, kad turizmas nepatenka į tarptautinių sankcijų, įvestų Šiaurės Korėjai, reaguojant į jos branduolinę ir balistinių raketų programas, taikymo sritį. Tačiau investicijos į bendras įmones, kurios leistų Pchenjanui gauti pajamų iš užsienio, šiuo metu draudžiamos.
Choi Moon-soonas teigia, kad Pchenjanas pyksta ant Seulo ir mano, jog prezidentas Moon Jae-inas nesilaiko savo įsipareigojimų, rašo CNN.
„Po Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių įvyko net šeši aukščiausio lygio susitikimai,“ – sako Choi Moon-soonas. – Visi jie buvo įspūdingi... plačios šypsenos, rankų paspaudimai, apsikabinimai, dideli pažadai, o po to... nieko. Jie dėl to pyksta.“
Spalį Kim Jong Unas apsilankė Kumgange ir pavadino kurortą „apskurusiu ir atsilikusiu“. Tuomet jis sakė, kad pietų korėjiečių statyti pastatai turi būti nugriauti.
Seulo pasiūlymas susitikti ir aptarti tolesnius reikalus nebuvo išgirstas, rašo CNN.
Ekspertai Kim Jong Uno apsilankymą pavadino bandymu daryti Moon Jae-inui spaudimą vienašališkai nutraukti sankcijas, o to, be JAV leidimo, jis visai nenorėtų daryti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neuždegė Moon Jae-inui žalios šviesos, atnaujinti ekskursijas į Kumgangą. Balandį jis sakė, kad „kol kas ne laikas“ daryti Šiaurės Korėjai ekonomines nuolaidas. Vašingtonui susirūpinimą kelia tai, kad Pchenjanas gali pasinaudoti iš turizmo gautomis lėšomis branduolinėms ir raketų programoms finansuoti, ir reikalauja, kad būtų pasirašyta sutartis, pagal kurią Šiaurės Korėja iš anksto atsisakytų branduolinių ginklų ir raketų.
Choi Moon-soonas išsiuntė Šiaurės Korėjai prašymą, kad ši leistų jam per sieną į Kumgango kalno regioną nuvežti kelių šimtų potencialių investuotojų delegaciją. Jis įsitikinęs, kad leidimą gaus, bet tik kitais metais, kai pasibaigs terminas, kurį Šiaurės Korėja suteikė JAV, kad ši pakeistų „šiuo metu taikomus skaičiavimus“ branduolinėse darybose, rašo CNN.
Susitikęs su D. Trumpo administracijos darbuotojais Vašingtone, Choi Moon-soonas išdėstė savo poziciją dėl turizmo Kumgango regione atnaujinimo. Jis sakė, kad jie išklausė, bet kol kas pritarimo neišreiškė.
Laikas bėga
Choi Moon-soonas ir Šiaurės Korėjos elgseną analizuojantys specialistai nerimauja dėl to, kad laikas eina, nepaisant to, ar, JAV nuomone, Pchenjanas rimtai vertina nustatytą terminą, ar ne.
Aukščiausias Valstybės departamento pareigūnas, atsakingas už derybas su Šiaurės Korėja, Stephenas Biegunas šį terminą pavadino „dirbtiniu“.
Įtampai tarp abiejų Korėjų ir JAV augant, S. Biegunas apsilankė Pietų Korėjoje, siekdamas atnaujinti šiek tiek užbuksavusias derybas, rašo CNN.
„Atėjo metas atlikti savo darbus. Padarykime tai galų gale. Mes esame čia ir jūs žinote, kaip su mumis susisiekti,“ – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Biegunas.
Visgi yra nerimaujama, kad Šiaurės Korėjai gali būti pavykę įkalti pleištą tarp Moon Jae-ino ir D. Trumpo administracijų, nes Seulo svarbiausias tikslas yra susitaikymas, o Vašingtono – branduolinės derybos.
„Mano nuomone, JAV praleido puikią progą, iki galo nepalaikydamos Korėjos taikos proceso, – aiškina Vašingtone įsikūrusios Amerikos mokslininkų federacijos vyresnysis mokslinis bendradarbis Adamas Mountas. – Jei būtume taip padarę, būtume turėję apčiuopiamos naudos, tačiau galiausiai Šiaurės Korėja suskaidė derybas į dvi atskiras kryptis, taip supriešindama mus vienus su kitais.“
Šiuo metu Choi Moon-soonas sunerimęs, kad nebėra pakankamai laiko sėkmingai užbaigti derybas. Būdamas žiniasklaidos kanalo MBC vadovu jis 2008 m. padėjo suorganizuoti iki tol neregėtas Niujorko filharmonijos orkestro gastroles Pchenjane. Derybos dėl šio vizito, jo teigimu, truko net dvejus metus.
„Šiuo atveju... laiko turime per mažai,“ – sako jis.
