Pasaulyje

2020.01.12 12:13

Kodėl Rusija šalina žiaurius nusikaltimus žyminčias lenteles ir bando perrašyti istoriją?

Istorinis pastatas Sovietų gatvėje Tverėje šiuo metu tarnauja žmonių gyvybėms gelbėti, tačiau dar yra tokių, kurie prisimena ir visiškai priešingą jo paskirtį.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Prieš tai, kai 1954 m. jį perėmė Tverės valstybinis medicinos universitetas, šiame pastate buvo įsikūręs sovietų diktatoriaus Stalino slaptosios policijos NKVD štabas. Nuo 1938 m. net penkiolika metų jo rūsiuose veikė kalėjimas, kuriame buvo laikomi režimo priešai.

Remiantis istorikų rastais dokumentais ir liudininkų pasakojimais, būtent šiame pastate 1940 m. Stalino pareigūnai nužudė kelis tūkstančius lenkų karininkų, t. y. pradėjo tai, kas istorijoje žinoma kaip Katynės žudynės – maždaug 22 tūkst. lenkų nužudymas po to, kai 1939 m. rugsėjį į šalį viena po kitos įsiveržė nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga, prieš tai pasirašiusios nepuolimo sutartį ir sutarusios pasidalinti tarp jų įsiterpusias valstybes.

Kiekvienais metais spalio 30 d. iš Lenkijos atvykusi delegacija padeda gėlių po 1991 m. ant pastato sienos pritvirtintomis metalinėmis lentelėmis su užrašais, primenančiais apie tuos, kurie žuvo šio pastato rūsyje – kaip manoma, 6 tūkst. nušautų lenkų ir kitų tautybių žmonių, nukentėjusių nuo Stalino teroro.

Tačiau praėjusiais metais, likus dviem dienoms iki ceremonijos, Tverės miesto valdžia įsakė lenteles nuimti. Rašte universiteto rektorei Lesei Čičanovskajai vietos prokuratūra paaiškino, kad archyve trūksta su lentelių kilme susijusių dokumentų, o įrašai lentelėse, kaip teigiama, „nėra pagrįsti dokumentuotais faktais.“

Prieš gegužę numatytą grandiozinį 75-ųjų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare minėjimą Rusijos vyriausybė kaltinama vykdanti suderintą kampaniją, kuria siekiama perrašyti tam tikrus karo metų istorijos momentus, taip užmaskuojant sovietų bendradarbiavimą su nacistine Vokietija ir sumenkinant Stalino įvykdytus nusikaltimus ir išaukštinat Raudonosios armijos karių pasiaukojimą, atremiant Adolfo Hitlerio įsiveržimą į SSRS 1941 m. ir išstumiant nacius iš didesnės Rytų Europos dalies.

Lanksti faktų interpretacija

Ši karinė kampanija, Rusijoje vadinama Didžiuoju tėvynės karu, yra šalies nacionalinės tapatybės pagrindas ir prezidento Vladimiro Putino istorinės politikos leitmotyvas, dažnai sumenkinantis Vakarų sąjungininkų indėlį į pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Kritikai sako, kad ji taip pat pasižymi lanksčia istorijos interpretacija, faktų slėpimu ir bandymais nutildyti tuos, kurių požiūris į istoriją skiriasi.

2020 m. bus minimos ir kitos metinės – 80 metų nuo Katynės žudynių. Dešimtmečius neigusi savo dalyvavimą, 1990 m. Maskva galų gale prisiėmė atsakomybę už šias žudynes, taip pat pripažindama ir 1939 m. paktą su Hitlerio Vokietija, kuris sudarė sąlygas dviem totalitarinėms valstybėms pasidalinti Lenkiją ir dėl kurio tokios žudynės iš viso tapo įmanomos.

Tačiau praėjusiais metais, kai Lenkija ir kitos Europos valstybės ruošėsi minėti šio, taip vadinamo, Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusija pradėjo jo pateisinimo kampaniją, kurioje jos poziciją ginančių vaizdo įrašų platinimui buvo pasitelkta ir socialinė žiniasklaida.

Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjimo proga Maskvoje surengtos parodos atidaryme Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bandė pateisinti Molotovo-Ribbentropo paktą, pavadindamas jį būtina priemone, turint omenyje tai, kas, jo teigimu, buvo Vakarų šalių pastangos nuraminti Hitlerį, ir apkaltino Vakarus klastojant karo metų istoriją bei siekiant sumenkinti sovietų vaidmenį kovoje prieš fašizmą.

Pastangos neapsiriboja lentelėmis

Tai buvo staigus posūkis nuo paprastai kur kas santūresnio – kartais su atgailos gaidele, bet dažniau dviprasmiško – Molotovo-Ribbentropo pakto vertinimo, kokį Maskva dažniausiai pateikdavo nuo pat 1989 m., kai paskutines dienas skaičiuojanti Sovietų Sąjunga jį pasmerkė.

Kremliaus kritikai ir sovietų nusikaltimų atmintį išsaugoti pasiryžę aktyvistai teigia, kad atminties lentelių nuo pastatų, kuriuose buvo vykdomi brutalūs nusikaltimai, pašalinimas, kaip kad neseniai įvyko Tverėje, gali būti tik maža dalis vis aiškiau pastebimų pastangų perrašyti tamsiausius Rusijos istorijos puslapius – kampanijos, kurios metu naudojama propaganda, vyksta areštai ir net, kaip teigiama, aukų kūnų ekshumacija.

„Tai tėra vienas iš kur kas rimtesnės, grėsmingesnės tendencijos aspektų, – sako nepriklausomas karo analitikas Aleksandras Golcas, vienas pirmųjų paskelbęs apie situaciją Tverėje. – Jie nori privatizuoti istoriją ir naudoti ją savo tikslais; jie nori pamiršti apie represijas, apie Molotovo-Ribbentropo paktą ir pateikti Didžiojo tėvynės karo istoriją kaip mitų kolekciją, o ne kaip tikrą, nepagražintą istoriją.“

1988 m. sovietmečio žiaurumus tiriančios nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ tyrėjų grupė apklausė išgyvenusius karo belaisvius, kalėjusius NKVD karo belaisvių stovykloje šalia Ostaškovo kaimo, už 180 km nuo Tverės, kuri tuo metu vadinosi Kalininu. Ten buvo laikoma iki 7 tūkst. lenkų, kurie po sovietų invazijos kaip belaisviai buvo gabenami rytų kryptimi.

Tūkstančiai aukų

Istorikų manymu, laikotarpiu nuo balandžio 3 d. iki balandžio 19 d. daugiau kaip 6 tūkst. jų buvo nužudyti NKVD pastato Sovietų gatvėje, kuri, praėjus 28 metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, vis dar nepakeitė pavadinimo, rūsyje. Jų kūnai buvo išgabenti už 40 km nuo miesto ir slapta užkasti laukuose, šalia kaimelio Mednoje.

Nors informacija apie Katynės žudynes buvo atskleista prieš kelis dešimtmečius, tik 1988 m. pavasarį pasklido gandai apie šalia Mednoje užkastus kūnus. Anot vieno iš organizacijos „Memorial“ Tverės atšakos įkūrėjų Sergejaus Gluškovo, buvę KGB (NKVD įpėdinės) agentai prasitarė apie slaptas kapines. Vieną dieną S. Gluškovas ir dar penki „Memorial“ nariai nuvyko į nurodytą vietą pažiūrėti, ką jiems pavyks rasti.

„Mes tiesiog perlipome metalinę tvorą ir pradėjome kasti, – pasakoja šiuo metu 72 metų amžiaus S. Gluškovas. – Žinoma, tai nebuvo legalu, bet laukti ilgiau nebegalėjome.“ Jo teigimu, vietos koordinates jam nurodęs KGB pareigūnas.

Remiantis aukštų NKVD operatyvininkų pasirašytais dokumentais, būtent iš Ostaškovo 1940 m. gegužį 6 tūkst. lenkų grupėmis buvo pervežti į slaptosios policijos štabą Kalinine. Keletą mėnesių kasdien iš stovyklos į miestą buvo atgabenama po maždaug 100 lenkų.

Šimtai kasnakt

Dokumentuose nėra įsakymų žudyti belaisvius, tačiau įrodymus, kad mirties bausmė rūsyje buvo vykdoma, 1991 m. liudijime pateikė buvęs NKVD vietos skyriaus viršininkas Dmitrijus Tokarevas. Tų metų kovą kriminalinį tyrimą dėl Katynės žudynių vykdantys karo prokurorai du kartus apklausė D. Tokarevą.

Jis paaiškino, kaip kiekvieną naktį maždaug po 250 belaisvių būdavo slapta nušaunami ir nuvežami į Mednoje užkasti. 1991, 1994 ir 1995 m. nurodytoje vietoje vyko ekshumacijos darbai; nuotraukose akivaizdžiai matyti nuo lenkų pareigūnų uniformų mėlynai nusidažiusi žemė.

Buvo atkastos 23 duobės, kuriose rasta maždaug 2,3 tūkst. žmonių palaikai ir daugybė asmeninių daiktų, padėjusių nustatyti daugelio aukų tapatybę. Šiandien tą vietą šalia Mednoje, kur buvo užkasti palaikai, žymi aukšti mediniai kryžiai. Kadangi buvo ištirta tik lenkų laidojimo vietos dalis, kitų sovietų represijų aukų, kurių toje vietoje taip pat gali būti užkasta, tapatybes dar reikia nustatyti.

Tuo tarpu Rusijoje ir toliau bandoma neigti, kad tokios žudynės iš viso vyko. Sovietų vyriausybė atkakliai bandė nusikratyti atsakomybės už Katynės žudynes, kol galų gale ją prisiėmė, bet šiuos nusikaltimus neigiančių nė kiek nesumažėjo.

Politikai bando neigtis

Propagandiniais filmais bandoma įteigti, kad laukuose prie Mednoje guli Raudonosios armijos kariai, visai ne lenkai, o nauja Tverėje susukta kino juosta apie karą D. Tokarevą vaizduoja kaip narsų NKVD vadą, kuris nacių invazijos į miestą išvakarėse sėkmingai vykdė šnipų likvidavimo savo pareigūnų gretose operaciją:

„Nėra jokių tiesioginių ar net netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie dalykai vyko pastate Sovietų gatvėje, Kalinino mieste, o ypač – Mednoje,“ – aiškina partijos „Rusijos komunistai“ Tverės skyriaus, iniciavusio lentelių nuo Tverės valstybinio medicinos universiteto pastato sienos pašalinimo kampaniją, pirmininkas Ilja Kleimionovas.

Birželio 14 d. rašte Tverės merui Aleksejui Ogonkovui I. Kleimionovas, kurio partija yra nepriklausoma ir daug mažesnė už pagrindinę Rusijos komunistų partiją, informaciją ant minėtų lentelių vadino „iškraipyta“ ir teigė, kad ji „antipatriotiškai nuteikia jaunąją kartą.“ Nepateikdamas jokių savo tvirtinimo įrodymų, jis aiškino, kad įsitikinimas, jog Kalinino NKVD pastate buvo žudomi lenkų karininkai, yra „paprasčiausia falsifikacija.“

Po keturių mėnesių prokuratūra nusiuntė raštą universiteto rektorei Lesei Čičanovskajai, liepdama lenteles nuimti.

Rektorės biuras į prašymus pakomentuoti situaciją nereagavo.

Anonimu išlikti pageidavęs buvęs studentas RFE/RL sakė, kad universiteto vadovybė gali netrukus keistis, nes vykdomas didelio masto baudžiamasis tyrimas, o Lesė Čičanovskaja kaltinama korupcija. Remiantis Rusijos tyrimo komiteto pateikta informacija, lapkritį ji buvo sulaikyta, įtariant, kad lėšos iš universiteto biudžeto buvo naudojamos dviejų rektorės pažįstamų, kuriuos ji neteisėtai įdarbino universitete, atlyginimams.

Į Tverės valstybinio medicinos universiteto pastatą pašaliniams užeiti draudžiama, jo teritorija jau keletą metų apjuosta tvora. Rūsys, kur buvo įsikūręs NKVD kalėjimas ir kur, valdant Stalinui, buvo nužudyta šimtai žmonių, nebėra atviras turistams, kaip buvo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. S. Gluškovas, kuris ten lankėsi prieš keletą metų, sako, kad šiuo metu buvęs kalėjimas paverstas vivariumu – patalpa, kur tyrimų ar stebėjimo tikslais studentai augina gyvūnus.

Valdžia sunkina tyrimus

Konfliktas dėl Mednoje vyksta organizacijai „Memorial“, pastaruosius 30 metų kruopščiai tiriančiais Stalino režimo nusikaltimus, labai nepalankiu metu. Nuo rugsėjo NVO užversta reikalavimais susimokėti baudas, susijusias su jos, kaip „užsienio agento“, statusu, kurį Rusijos vyriausybė numato visiems finansavimą iš užsienio gaunantiems subjektams. Kadangi bendra baudų suma šiuo metu viršija 3 mln. rublių (beveik 45 tūkst. eurų), pirmą kartą per 30 metų veiklos istoriją „Memorial“ buvo priversta savo tinklalapyje skelbti sutelktinio finansavimo kampaniją.

Organizacijos lenkų tyrimų komandai vadovaujantis Aleksandras Gurjanovas įsakymą pašalinti atminimo lenteles Tverėje priskiria jau ne vienerius metus besitęsiančioms pastangoms perrašyti Katynės žudynių istoriją. Šiais metais jis kartu su organizacijoje dirbančiais kolegomis išleido trijų tomų knygą, kurioje surašytos 6287 Ostaškovo stovykloje kalėjusių lenkų pavardės ir biografijos.

Keliuose šimtuose puslapių, fiksuojančių įžvalgių tyrimų duomenis, cituojami jų įkalinimą karo belaisvių stovykloje, nužudymą Kalinine ir užkasimą Mednoje liudijantys dokumentai.

Rugpjūtį Maskvoje įsikūręs Šiuolaikinės Rusijos istorijos muziejus, kurio žinioje yra ir Mednoje memorialinis kompleksas, paskalbė planus pradėti kasinėjimus, siekiant identifikuoti Sovietų Sąjungos piliečius, įskaitant ir sužeistus Raudonosios armijos karius, kurie, kaip manoma, buvo gydomi apylinkių karo ligoninėse ir gali būti palaidoti šioje vietoje.

A. Gurjanovas čia įžvelgia slėptus kėslus.

„Manau, kad tai vyksta dėl [Katynės žudynes neigiančių žmonių] spaudimo, siekiant, pirmiausia, įrodyti, kad čia nėra nužudytų lenkų karo belaisvių ir, antra, parodyti, kad nėra nužudytų Sovietų Sąjungos piliečių, – sako jis. – Jie nori įrodyti, kad šioje palaidojimo vietoje guli Raudonosios armijos kariai.“

Jis neprieštarauja kasinėjimams Mednoje, nes dalis joje esančių palaidojimų kol kas netyrinėti, tačiau baiminasi pasekmių, kai šio darbo imamasi, turint išankstinį nusistatymą.

„Pirmiausia reikia rasti dokumentus, kad nekastume aklai ir prieš pradėdami darbus, galėtume bent apytikriai apsibrėžti palaidojimo vietas, – aiškina A. Gurjanovas, pridurdamas apie muziejų: „Aš jais nepasitikiu.“