Pasaulyje

2020.01.10 12:26

Politologai: Teheranas gali atsipirkti atsiprašymu, bet Ukrainos politikai nesuvokia padėties rimtumo

atnaujinta 13.47
LRT RADIJAS, LRT.lt2020.01.10 12:26

Ketvirtadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė, jog turi duomenų, kad Teherane sudužusį Ukrainos avialinijų lainerį iš tiesų numušė Irano paleista raketa. Šiuos įtarimus ir duomenis taip pat teigia turintys kitų Vakarų valstybių lyderiai. LRT kalbinti politologai sako, kad tai didina tikimybę, jog lėktuvas iš tiesų buvo numuštas, bet Ukraina neturi mechanizmo, kaip reaguoti į tokias katastrofas.

Ukrainos politologas Jevhenas Magda LRT RADIJUI sako, kad Vakarų šalių lyderių pareiškimai apie didelę tikimybę, jog Iranas numušė lėktuvą, yra pagrįsti, nes „šalys neleidžia sau užsiimti politinėmis spekuliacijomis šia tema“.

„Čia mes matome tarsi klasikinį žurnalistinį tyrimą, kuriame trijų šaltinių pateikiami duomenys sutampa. Todėl manau, kad tikimybė, jog lėktuvas buvo numuštas, iš tiesų yra. Tačiau sutinku su tuo, kad jei taip ir buvo, tai buvo tragiškas sutapimas. Nemanau, kad tai buvo tiksInis lėktuvo sunaikinimas“, – teigia politologas.

M. Šešelgytė mano, lėktuvo numušimas pirmiausiai atsilieps Irano valdžiai šalies viduje: „Greičiausia, kad tarptautiniu mastu, išskyrus tai, kad gal bus pasmerkimų, apgailestavimų ir panašiai, daugiau kažkokių reakcijų, jeigu bus matoma, kad tai nutiko netyčia, tikrai neturėtų būti. Galbūt galės turėti tam tikrų pasekmių viduje, kodėl taip atsitiko, nes daugelis žuvusiųjų yra iraniečiai.“

Tarp 176 Ukrainos avialinijų skrydžio iš Teherano į Kijevą keleivių buvo 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų ir 4 afganistaniečiai. Daug Kanados piliečių taip pat turėjo dvigubą Irano pilietybę.

„Iš tiesų tas konfliktas atsisuko prieš Irano žmones“, – teigia politologė.

Kai 2014 m. prorusiški separatistai rusiška „Buk“ raketų sistema numušė virš Rytų Ukrainos iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą skridusį Malaizijos avialinijų MH17 lainerį, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir prisidėjo prie sankcijų Rusijai paskelbimo.

Anot M. Šešelgytės, šių atvejų lyginti nereikėtų, nes Ukrainoje įvykęs lėktuvo numušimas nebuvo „visiškai netyčinis“.

„Buvo nusitaikyta į lėktuvą, tiesiog ne į tą lėktuvą taikyta. Šiuo atveju, nebuvo taikomasi į lėktuvą. Galbūt įvyko neatpažinimas, ne taip sprendimas priimtas. Galbūt lėktuvo įgula irgi padarė tam tikrų klaidų“, – svarsto politologė.

Kita vertus, ji pabrėžia, kad dar anksti kalbėti apie šį incidentą, nes duomenys yra pirminiai, remiasi žvalgybine informacija.

Ukrainoje nėra reikiamų mechanizmų

J. Magda LRT RADIJUI teigia, kad Ukrainos valdžia nėra tikra, kaip katastrofos atveju turėtų būti ginami nacionaliniai šalies interesai.

„NATO šalyse, kaip pastebiu, šie mechanizmai sustyguoti, gebama reaguoti į tokius nenumatytus atvejus. Taip, tai tragedija, kurios negalima buvo numatyti, nes tai pirmoji Ukrainos civilinio lėktuvo katastrofa. Tačiau dabartinė padėtis rodo, kad mūsų šalyje yra komunikacijos problemų. Aiškios pozicijos nėra. Be to, toli gražu ne visi atsakingi Ukrainos valdininkai nutraukė savo atostogas. Tai rodo, kad jie nesuvokia padėties rimtumo“, – sako politologas.

Jis teigia išnagrinėjęs Ukrainos ir Irano dvišalės prekybos mastus, kurie rodo, kad pastaroji šalis nėra Ukrainos strateginis partneris regione.

„Todėl Ukraina, kaip suvereni šalis, neturi daug svertų paveikti Iraną. Kiek mus norės palaikyti Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, kol kas klausimas lieka atviras. Tačiau kalbant apie Iraną, naujos sankcijos jam dabar yra nuolat svarstomos. Apie tai dar prieš lėktuvo katastrofą kalbėjo ir Donaldas Trumpas“, – apibendrina J. Magda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt