Išaugus įtampai tarp JAV ir Irano, šalims apsikeičiant raketų smūgiais ir žodiniais įžeidinėjimais, Briuselio naujosios „geopolitinės“ Europos Komisijos ambicijos baigėsi oficialiais susirūpinimo pareiškimais ir kvietimu deeskaluoti situaciją. Nors karinis konfliktas stipriai paveiktų Europą, LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad Europos Sąjungos (ES) užsienio politika stringa, kai diplomatija atsitraukia.
Po smūgio praėjus kelioms valandoms, vienas pirmųjų ES aukšto rango pareigūnų, sureagavusių į Qasemo Soleimani nukovimą, buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. Jis tviteryje paskatino baigti „smurto, provokacijų ir atsakomųjų priemonių ratą“.
„Bendras pareiškimas „gavosi toks visiškai išplaukęs, – LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė. – Kai reikia derinti pozicijas, kurios šiek tiek skiriasi, gaunasi tas žemiausias vidurkis, neryžtingos reakcijos.“
M. Šešelgytė primena neįvardinto ES diplomato komentarus užsienio spaudoje, kur buvo atskleista, kad Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė labiau palaikė tokį JAV sprendimą nei Prancūzija ar Vokietija.
Po pirmadienį įvykusio NATO valstybių ambasadorių susitikimo, Aljanso narės teigė suprantančios JAV veiksmus ir „pasmerkimo nėra“, bet kartu Aljansas atsiribojo nuo šių veiksmų ir vadino tai vienašališku JAV veikimu.
„Toleruoti tai irgi labai sudėtinga, nes konfliktas tame regione pirmiausiai atsilieptų Europos valstybėms“, – sako M. Šešelgytė.
Vėlyva reakcija?
Pristatydama naująją Europos Komisiją (EK) jos pirmininkė Ursula von der Leyen žadėjo, kad tai bus „geopolitinė Komisija“, kuri turėtų stiprinti ES vaidmenį tarptautinėje arenoje. Tačiau pačios EK pirmininkės reakcijos į santykių aštrėjimą teko laukti iki pirmadienio.
LRT.lt kalbintas Europos draugų analitinio centro (Friends of Europe, FoF) tyrėjas ir buvęs NATO gen. sekretoriaus pavaduotojo pavaduotojas kylantiems saugumo iššūkiams Jamie Shea sako, kad ES diplomatija geriausiai veikia, kai koncentruojamasi į diplomatines priemones ir einama pirmyn.
„Tada europiečiai gali vaidinti savo natūralią rolę kaip moderatoriai, tiltų statytojai, harmonizuotojai, atvedantys JAV ir iraniečius, ar JAV ir rusus, ar JAV ir kinus, sudėtingus partnerius suvedantys kartu. Ką matėme dabar ir matėme tai daug kartų anksčiau, kad ES užsienio politika neveikia taip jau gerai, kai diplomatija atsitraukia“, – teigia ekspertas.
Anot jo, kai Iranas ir JAV ima kalbėti apie atsakomąsias priemones, europiečiai atsiduria sudėtingoje situacijoje.
Tačiau ekspertai sako, kad Europos šalys nesigailės nukauto Irano generolo Qasemo Soleimani.
„Manau, jis (Q. Soleimani) buvo visuotinai laikomas itin neigiama įtaka Artimuosiuose Rytuose. (...) Bet iš Europos perspektyvos būtų neteisinga manyti, kad ši krizė kilo tik iš Soleimanio nužudymo. Prie krizės vedę faktai jau buvo ten. (...) Nemanau, kad kas nors gedės Soleimanio pradingimo. Jis įeis į istoriją kaip grynai neigiama jėga“, – teigia J. Shea.
Saugos branduolinį susitarimą
Po generolo nukovimo Iranas paskelbė, kad nebesilaikys visų 2015 m. pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo (JCPOA) ribojimų savo branduolinei programai. JAV iš jo pasitraukė 2018 m., bet Prancūzija, JK, Vokietija ir ES vadovybė ragino išsaugoti susitarimą.
„Europiečiai elgiasi teisingai stengdamiesi išsaugoti Irano branduolinį susitarimą.(...) nėra aišku, ką jie (iraniečiai) ruošiasi daryti. Jie nesakė, kad sodrins (urano) kurą iki 20 proc. ribos, kuris jau leistų kalbėti apie karinį aspektą. Jie nesakė, kad nepriims IAEA tarptautinių stebėtojų. Net kai keičiasi prisodrinimo sąlygos, turime išlaikyti dialogą su Iranu dėl jo branduolinės programos, kad turėtume skaidrumą ir bent kažkokį suvokimą ką jie daro“, – komentuoja J. Shea.
Vis tik, ekspertas prideda, kad ES privalo Iranui nusiųsti ir „griežtų žinučių“, susijusių su deeskalacija bei JCPOA normų laikymusi.
„ES gynybos ministrai, vidaus reikalų ministrai, saugumo specialistai turi bandyti didinti dalinimąsi žvalgybos duomenimis, kad būtų galima kuo toliau numatyti galimus veiksmus. Žinome, kad kai Iranas pratrūksta, nebūtinai pratrūksta vien prieš JAV. Naudoja proxy`ius kaip Hezbollah Libane, kuriuos panaudojo Argentinoje prieš izraeliečių žydų taikinius praeityje. Matėme, kaip patrūksta prieš europiečių laivus ir taikinius. Todėl manau, kad budrumas šiuo metu Europoje turi irgi būti itin svarbus“, – sako FoF ekspertas.
Kaip siekti taikos
Savo pasisakymuose ES lyderiai kvietė deeskaluoti situaciją, todėl jie veikiausiai ieškos diplomatinių kelių iš susidariusios krizės.
„Šiuo sudėtingu laiku ES gali išlaikyti ne tik dialogą su Vašingtonu, kas yra aišku, bet ir dialogą su iraniečiais. Tai svarbu siekiant išvengti nesupratimo, nesusikalbėjimo bent jau su nuosaikesnėmis jėgomis Irane aplink užsienio reikalų ministrą ir prezidentą Rouhanį. Kad būtų išlaikytas bent koks dialogas“, – svarsto J. Shea.
Jis pabrėžia, kad tokiu būdu ES ir toliau teiktų paramą Irano pilietinei visuomenei ir kitoms jėgoms, „kurios nori demokratinių pokyčių“.
„Matyt, kontaktai vyksta ir žemesniame lygmenyje, yra ir pavienių valstybių narių žingsniai. (...) Šitie (ES) pareiškimai turbūt ir yra tokie drungni, nes viena vertus nesmerkiamos JAV ir neuždaromos durys ir Iranui. Vis dėlto, ir su Iranu norėtųsi kalbėtis, nes situacija yra labai pavojinga“, – sako VU TSPMI vadovė.
