Pasaulyje

2020.01.09 18:01

Saugumo ekspertė apie įtampą Artimuosiuose Rytuose: kyla abejonių dėl Soleimani nukovimo teisėtumo

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.01.09 18:01

Pastarieji įvykiai Irane vis dar išlieka dėmesio centre. Nors atrodo, jog abi pusės stengiasi išvengti tolesnės konflikto eskalacijos, Marylando universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė LRT RADIJUI sako, jog dabartinė situacija neleidžia kalbėti apie krizės pabaigą.

Pasak saugumo specialistės, anksčiau ketvirtadienį pasklidusi žinia apie Vašingtono Iranui pasiūlytas tiesiogines derybas be jokių sąlygų, nėra reali. Jos teigimu, dabar šia tema spekuliacijų netrūksta:

„Po oficialių D. Trumpo pareiškimų vakar vakare Lietuvos laiku, tolesnių žingsnių nebuvo. Buvo paskelbta, kad bus taikomos sugriežtintos sankcijos, Europos sąjungininkai paraginti dar kartą nepalaikyti Irano dėl branduolinio susitarimo. Apie jokias derybas pranešta nebuvo.“

Šiuo metu, anot E. Murauskaitės, vis dar daug abejonių dėl JAV įvykdyto antskrydžio, per kurį žuvo Irano generolas Qasemo Soleimani, teisėtumo. Esą kol kas nėra pakankamai įrodymų, jog nužudytas generolas planavo atakų prieš amerikiečius, kaip teigė Pentagonas, argumentuodamas sprendimą dėl anskrydžio.

„Taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad generolas asmeniškai būtų jas (atakas – aut. past) užsakęs ar kad be jo tos atakos nebūtų galėjusios vykti. Yra vis dar labai daug abejonių ir būtent šiuo teisiniu pagrindu D. Trumpo oponentai judina jo poziciją“, – LRT RADIJUI teigia saugumo specialistė.

Ji D. Trumpo retoriką lygina su George`o Busho. Esą pastarasis, kalbėdamas apie kovą su terorizmu, akcentuodavo keletą elementų, tokių kaip priešiška valstybė, masinio naikinimo ar kitokio pobūdžio ginklai. „Čia mes matome lygiai tokius pačius elementus.

Yra aktyviai bandoma nutrinti tiek teisines, tiek normų ribas. D. Trumpas savo pareiškime sistemingai vadino oficialų Irano asmenį – valstybės generolą – teroristu“, – LRT RADIJUI komentuoja pašnekovė.

E. Murauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, jog D. Trumpas generolo nukovimą traktavo kaip pozityvų žingsnį kovojant su „Islamo valstybe“.

„Tai yra klaidinga. Jis (buvo – aut. past) oficialus Irano asmuo. Nepamirškime, kad Iranas nemažai prisidėjo išstumiant ISIS iš Irako“, – LRT RADIJUI sako ekspertė.

Pasak E. Murauskaitės, D. Trumpo kalboje išryškėjo ir mintis, jog Iranas atakas prieš amerikiečių bazes galėjo vykdyti dėl to, kad tą leido dar Baracko Obamos prezidentavimo metu pasirašytas branduolinis susitarimas:

„Tai vėlgi klaidinga. 2015 metais pasiektas susitarimas, aišku, buvo kompromisas, pristabdęs programą 10 ar 15 metų, bet, žinoma, problemos šaknies nesprendė. Tačiau Iranas to susitarimo laikėsi.

Tai JAV pasitraukė iš jo 2018 metais, tai JAV iš naujo ėmėsi sankcijų prieš Iraną valdant D. Trumpui ir dėl sankcijų didėjantis spaudimas paskatino Iraną per „Proxi“ organizaciją imtis išpuolių agresyviau nei tai buvo daroma anksčiau“, – LRT RADIJUI teigia saugumo specialistė.

Pašnekovė pabrėžė, jog dabartinė situacija neleidžia kalbėti apie krizės pabaigą – ji neabejoja, kad įtampa regione augs: „Šiandien jau matėme dvi raketas, įskridusias į Įrako žaliąją zoną, nusileidusias netoli JAV ambasados. Taip pat į Vidurio rytų regioną yra atvykęs JAV lėktuvnešis tam atvejui, jei kažkokiu būdu tektų ginti prieigą prie Hormūzo sąsiaurio. Įtampa tęsiasi, tiesiog kitais įrankiais.“

Europa į situaciją žiūri atsargiai

Penktadienį ES užsienio ministrai susitiks aptarti su Irano krize susijusių klausimų. Pasak E. Muraitės, Europa labai atsargiai žiūri į JAV veiksmus Vidurio Rytuose. „NATO vakar oficialiai išreiškė pažadą, kad Vidurio Rytuose darys daugiau. Ko daugiau? Nėra aišku. Ten vyksta valstybės funkcijų atstatymo misijos, pavyzdžiui, karinių pajėgų ar policijos treniravimas, bet, ko gero, pagrindinė JAV misija tame regione yra kova su terorizmu.

Nemaža dalis įtakingų NATO valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija į šitą NATO kovos su terorizmu misiją žiūri skeptiškai. Atliepiant Trumpo prašymą, kad sąjungininkai prisidėtų ženkliau, buvo duotas pažadas, bet konkrečiai neįvardinta“, – LRT radijui sako pašnekovė.

Po to, kai JAV išreiškė pageidavimą, jog ES prisidėtų prie sankcijų Iranui, E. Murauskaitė sako, jog veikiausiai šis klausimas penktadienį ir bus esminis – ar ES prisidėti ir kiek prisidėti prie sankcijų. „Prancūzai ir vokiečiai buvo labai smarkiai nusiteikę vystyti komercinius santykius su Iranu, tad, ko gero, derybos bus nelengvos“, – mintimis dalijasi saugumo specialistė.