Trečiadienį sudužo Teherane pakilęs Ukrainos tarptautinių avialinijų (UIA) lėktuvas, žuvo visi 176 juo skridę žmonės. Tą pačią naktį Iranas paleido raketas į JAV karių bazes Irake. Ukrainos aviacijos ekspertas Oleksandras Laneckij LRT.lt sako, kad sudužęs „Boeing 737-800“ lėktuvas buvo visiškai naujas, skrydžio pilotai buvo itin patyrę, todėl galima svarstyti įvairias aviakatastrofą nulėmusias priežastis.
Aviakatastrofa įvyko apie 6 val. Irano laiku, o 1.20 val. Iranas raketomis atakavo dvi JAV karines bazes Irake. „Tą naktį aplinkui susiklostė tokia politinė ir karinė situacija, kad galėjo būti visko“, – sako O. Laneckij.
Tokiais lėktuvais vykdomi pigių skrydžių kampanijų „Ryanair“ ar „Norwegian“ reisai. Šis konkretus orlaivis, pasak O. Laneckij buvo visiškai naujas. Avialinijos nurodė, kad techninė jo patikra buvo atlikta prieš 2 dienas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko nurodė, kad lėktuve buvo 7 valstybių piliečiai. UIA atstovas pabrėžė, kad lėktuvas spėjo pasiekti 2400 metrų aukštį, o jį pilotavo 3 itin patyrę pilotai: kapitonas Vladimiras Japonenko, instruktorius Aleksejus Naumkinas ir antrasis pilotas Sergejus Chomenko. Todėl esą lėktuvo įgulos klaidos galimybė nėra svarstoma.
Pirminiais duomenimis, viename iš lėktuvo variklių kilo gaisras.
O. Laneckij sako, kad įprastu atveju instrukcija aiškiai nurodo, ką reikia daryti: „Užsiliepsnojus varikliui, iš karto signalizacija praneša lakūnui, kad liepsnoja variklis, prasideda jo gesinimas. Ir, pagal instrukciją, iš karto reikia išjungti šitą variklį. Iš karto. Išjungęs variklį nustoji jam paduoti kurą ir ten juk geležis, nėra kam degti.“
Jis pabrėžia, kad reaguoti būtina žaibiškai, o šiuolaikiniai lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad galėtų skristi ir naudodami vieną variklį.

Katastrofos variantai
Irano valstybinė žiniasklaida trečiadienį ryte pranešė, kad esą lakūnai neperdavė pagalbos pranešimo dėl gresiančios katastrofos.
„Nežinome, kas sugedo, ar iš viso sugedo kažkas. (...) Lakūnai iš karto turi pranešti dispečeriui. Vėlgi, tai, kad nebuvo pranešimo, aš spėlioju, gali būti 2 variantai: arba nustoja veikti ryšys dėl kažkokios priežasties, arba lakūnai tiesiog neturėjo laiko tai pranešti“, – sako O. Laneckij.
Versija, kad lakūnai nežinojo apie užsidegusį variklį, anot aviacijos eksperto, yra mažai tikėtina dėl orlaivį pilotavusių žmonių patirties.
„Ten buvo 3 lakūnai, su instruktoriumi skrido, kuris turi virš 12 tūkst. valandų patirties, tai labai daug, tikrai. Kapitonas turi 11 tūkst. ir antras lakūnas virš 5 tūkst. valandų patirties. Tai antram lakūnui labai daug“, – LRT.lt sako O. Laneckij.

Jis taip pat pabrėžia, kad visi orlaivio pilotai jau anksčiau yra atlikę skrydžius Teherano tarptautiniame Imamo Khomeini oro uoste, tad jis jiems nebuvo naujas.
Tyrimas užtruks
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį išreiškė užuojautą dėl aviakatastrofos, pažadėjo kontroliuoti situacijos aiškinimąsi. Irano civilinės aviacijos valdyba nurodė jau pradėjusi pirminį tyrimą. Tačiau pagal įprastas procedūras jame turės dalyvauti ir JAV atstovas, kur gaminami „Boeing“ lėktuvai, taip pat Prancūzijos atstovas, kur jungtinė šios šalies ir JAV kompanija „CMF International“ gamina „737-800“ montuojamus variklius, Ukrainos bei Kanados atstovai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo 63 kanadiečiai.
Anot O. Laneckij, į tyrimą gali būti įtraukti ir Australijos ekspertai dėl jų didelės patirties.
„Pirmojo preliminaraus rezultato galima tikėtis po 2 savaičių, po to, kai komisija pradės darbą. O ji pradės turbūt kokį penktadienį“, – LRT.lt teigia aviacijos ekspertas.

Jis pasakoja, kad pirmiausiai bus šifruojamos rastos „juodosios dėžės“, nors kol kas nėra aišku, kaip labai jos apgadintos. Irano žiniasklaida pranešė, kad „juodosios dėžės“ vidurdienį Lietuvos laiku jau buvo rastos, rašė BNS.
Tačiau Iranas jas atsisakė perduoti amerikiečiams. „Neperduosime „juodųjų dėžių“ gamintojui [„Boeing“] ir amerikiečiams. – BNS citavo Irano civilinės aviacijos atstovą Ali Abedzadeh. – Kol kas neaišku, kuriai šaliai ištirti bus perduota „juodoji dėžė“, – pridūrė jis
„Dabar ką galiu pasakyti, tikrai ne aisbergas kaltas. Ir slibinas greičiausiai čia ne prie ko. Ir Karlsonas turbūt ne prie ko. O visa kita – gali būti bet kas. Gali būti kaltas gamybinis brokas, gali būti aptarnavimas kažką ne taip (padaręs). Gali būti trečios jėgos įsiveržimas“, – svarsto O. Laneckij.
Jis pabrėžia, kad „Ukrainos tarptautinės avialinijos“ iki šiol buvo laikomos itin saugiomis ir ligšiol išvengė žmonių aukas nusinešusių katastrofų.
UIA po katastrofos suspendavo visus skrydžius į Teheraną. Irano ir Irako oro erdvės vengti nusprendė ir „Singapore Airlines“, „China Airlines“, „Malaysia Airlines“, „Emirates“, „flydubai“, Transport Canada“, „Air Canada“, „Air France“, „Lufthansa“ oro linijos, rašo ELTA.