Stiprėjantis „Pirmiausia Amerika“ požiūris, Šiaurės Korėjos branduolinė krizė, sumenkusi ir iš didžiųjų galių išstumta Rusija – tai tik keletas 2004 m. pateiktų JAV žvalgybos prognozių apie 2020-ųjų pasaulį. Kokias tendencijas jie įžvelgė teisingai, o kur prašovė? „The Atlantic“ išskyrė pagrindines prognozes – tiek taiklias, tiek neteisingas.
JAV Nacionalinė žvalgybos taryba 2004 m. konsultavosi su šimtais ekspertų iš įvairių pasaulio taškų, norėdama sudėlioti 2020-ųjų pasaulio vaizdą. Galiausiai, įžvalgos buvo sutalpintos į 119 puslapių ataskaitą „Pasaulio ateities žemėlapis“.
Rengdami scenarijų, kokia 2020-aisiais bus JAV padėtis tarptautinėje arenoje, žvalgybos analitikai prognozavo irstančius JAV aljansus. Jų teigimu, taikydamiesi prie Kinijos ir Indijos augimo, sąjungininkai Europoje prioritetu laikys ES, o ne NATO ar Azijos aljansus.
Taip pat ataskaitoje buvo pažymima, jog 2020 metais, kai Šaltojo metu buvusi bendra grėsmė nebevienys, JAV turės apskaičiuoti aljansų su Europa, Azija, Vidurio rytais „priimtinas išlaidas“.
Ši prognozė pasitvirtino – dabartinis JAV prezidentas D. Trumpas kalba, kad tokių aljansų palaikymas amerikiečiams, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, kainuoja per daug, skelbia „The Atlantic“.
Ataskaitą rengę ekspertai mini ir stiprėjantį požiūrį „Pirmiausia Amerika“. Pagal vieną ataskaitoje išgalvotą scenarijų, Jungtinių Tautų generalinė sekretorė savo dienoraštyje 2020-ųjų rugsėjį rašo, jog „amerikiečiai jaučiasi pavargę nuo pasaulio policininko vaidmens“ ir rūpinimosi sąjungininkų saugumu.
Siekis „padaryti Ameriką vėl didžia“ taip pat minimas ataskaitoje. Analitikai prognozavo, jog 2020-aisiais JAV tebebus galingiausia valstybė pasaulyje, tačiau pradės matyti savo įtakos silpnėjimą, lyginant su kitomis, kylančiomis galiomis. Dėl to, esą, amerikiečiai ims svarstyti, kaip sugrąžinti šaliai jos išskirtinę galią, rašo „The Atlantic“.
Abi šias prognozes galima sieti su dabartinio JAV prezidento D. Trumpo prezidento kampanijos metu keltomis idėjomis ir tebesitęsiančia retorika.
Taiklia prognoze galima laikyti ir numatytą JAV ir Kinijos konkurenciją. Ataskaitos autoriai numatė, jog „augantis Kinijos nacionalizmas ir JAV juntama Kinijos, kaip stiprėjančios konkurentės, baimė gali paskatinti vis labiau priešiškus santykius“, teigia „The Atlantic“.
Be to, ataskaitoje pažymima, jog JAV, norėdama sugebėti konkuruoti su Kinija, turės sukurti „saugumo ir tvarkos“ Azijoje viziją. To pavyzdžiu laikytina Trumpo Indo-Ramiojo vandenyno strategija, kai tokios šalys kaip Japonija jaučia spaudimą pasirinkti, ar balansuoti prieš Kiniją, ar rinktis „prisišliejimo“ politiką.
Tiesa, ataskaitos rengėjai buvo neteisūs prognozuodami JAV ir Kinijos pozicijų susidūrimą dėl Taivano politinio statuso. Vienas iš scenarijų numatė karinę Kinijos ir Taivano konfrontaciją dėl taivaniečių nepriklausomybės paskelbimo, į kurią greičiausiai įsitrauktų ir JAV, kaip pagrindinė Taivano sąjungininkė.
2004 m. ataskaitoje taip pat prognozuota, kad Šiaurės Korėjos branduolinė krizė įvyks per ateinančius 15 metų. Ekspertai numatė, kad ši krizė bus susijusi su Pchenjano branduolinės programos plėtra ir raketomis, kurios galėtų pasiekti JAV dar gerokai iki 2020-ųjų, skelbia „The Atlantic“.
Ir iš tiesų – Š. Korėjos veiksmai pakurstė įtampą tarp D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno. Būta ir grasinimo karu, ir bandymų spręsti situaciją diplomatinėmis priemonėmis.
Ataskaitos rengėjai įžvelgė ir laukiantį tarptautinių institucijų nuosmukį. Ataskaitoje pateikiamos įžvalgos, jog kai kurios institucijos, kaip pavyzdžiui, Jungtinės Tautos ar tarptautinės finansų institucijos, gali pasenti, nebent sugebės prisitaikyti prie globalios galios pokyčių.
Tokia prognozė pildosi, mat klimato kaitos ar prekybos karų kontekste, tokių tarptautinių organizacijų įtaka smarkiai sumenkusi, pažymi „The Atlantic“.
Ataskaitos rengėjai prašovė prognozuodami Palestinos valstybės įkūrimą. Ataskaita referuoja į suverenią Palestinos valstybę ir Jeruzalę, kaip miestą, kurį dalijasi izraeliečiai ir palestiniečiai. Nors D. Trumpo administracija teigia vis dar dirbanti prie taikos plano, tokios prognozės galimybės virsti realybe šiuo metu atrodo vargiai įmanomos.
Remiantis ataskaita, Rusija 2020-aisiais matoma kaip sumenkusi galia. Ataskaitos rengėjai prognozavo, jog Rusijos viduje kilę demografiniai ir su visuomenės sveikata susiję iššūkiai 2020-aisiais turėtų „apriboti jos galimybes būti viena iš įtakingiausių žaidėjų tarptautinėje arenoje“.
Pasak 2004 metais užfiksuotų ekspertų įžvalgų, tikimybė, jog 2020-aisiais Rusija galėtų būti susigrąžinusi buvusių Sovietų Sąjungos šalių kontrolę, „atrodo neitikėtina“, skelbia „The Atlantic“. Vis dėlto Rusijos kišimasis į JAV ir Europos rinkimus, Krymo aneksija įrodo, jog ekspertų prognozės prasilenkė su realybe.
Tiesa, nors jie numatė, kad Rusijoje stiprės nacionalizmas, o Putino įpėdiniai ir toliau nostalgiškai žvelgs į Rusijos imperialistinę praeitį, nė nenumanė, jog Putinas 2020-aisiais ir toliau galėtų būti prezidentu.
Dar viena ataskaitoje išryškėjusi prognozė – globalizacijos neišvengiamybė. Autoriai prognozavo, kad tokie įvykiai kaip teroristiniai išpuoliai ar pandemijos gali sulėtinti ar pristabdyti globalizaciją, tačiau didėjantį tarpusavio ryšį traktavo kaip neišvengiamą.
Jų teigimu, „globalizacija bus pagrindinė jėga, formuojanti visas kitas tendencijas pasaulyje 2020-aisiais“, skelbia „The Atlantic“.
Vis dėlto stebint antiglobalistinius judėjimus įvairiose pasaulio šalyse ar prisiminus JAV prezidento D. Trumpo antiglobalistinę retoriką, galima matyti, jog globalus tarpusavio ryšys yra kur kas silpnesnis nei jį įsivaizdavo 2004-aisiais prognozes formulavę ekspertai.
