Pasaulyje

2020.01.07 19:43

Putinui naudingas Irano generolo nukovimas? Kremlius bandys skaldyti sąjungininkus

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.01.07 19:43

Kremlius viešai pasmerkė JAV smūgį Quasemui Soleimani, perspėjo dėl įtampos didėjimo Artimųjų Rytų regione. Analitikai mano, kad Rusija gali pasinaudoti šia ataka prieš Teheraną ir siekti suardyti Vašingtono santykius su sąjungininkais Europoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Analitikai priduria, kad konflikto paaštrėjimas gali suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui puikią galimybę pademonstruoti lyderystę pasaulyje, ieškant galimų sprendimo būdų, rašo rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL).

„Putinas mielai prisiimtų tarpininko vaidmenį, siekdamas sumažinti įtampą, bet tuo pačiu metu ir sustiprinti savo įvaizdį Vakaruose,“ – sako Vašingtone įsikūrusio „German Marshall Fund“ vyresnysis bendradarbis Jonathanas Katzas.

Įtakingas generolas Qasemas Soleimani, vadovavęs Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, sausio 3 d. buvo nukautas kaimyniniame Irake JAV aviacijos smūgio, surengto praėjus kelioms dienoms po to, kai minia Iraną palaikančių protestuotojų užpuolė Amerikos ambasadą Bagdade, metu. Vėliau JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo sakė, kad šiuo nužudymu buvo siekiama užbėgti už akių galimai neišaiškintai grėsmei Amerikos piliečiams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad JAV išpuolis „grubiai pažeidžia“ tarptautinės teisės principus. Rusijos gynybos ministerija ataką pavadino „trumparegišku“ žingsniu, kuris sukels dar daugiau sumaišties regione.

Sąjungininkai reiškia susirūpinimą

Iš anksto apie ataką neinformuoti JAV sąjungininkai Europoje taip pat išreiškė susirūpinimą dėl mirtino Vašingtono smūgio regione, kuriame kas dieną išgaunama didelė dalis pasaulio sunaudojamos naftos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Massas pareiškė, kad nepaisant Irano vykdomų „pavojingų provokacijų“, JAV reakcija „nėra tinkama, siekiant mažinti įtampą.“

Jungtinės Karalystės šešėlinė užsienio reikalų ministrė Emily Thornberry, atstovaujanti opozicinę leiboristų partiją, griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką Irano atžvilgiu ir jo slaptą prieš Q. Soleimani nukreiptą operaciją.

„Pastaruosius dvejus metus ne kartą įspėjau apie Trumpo beatodairišką judėjimą karo su Iranu link. Praėjusios nakties ataka mus dar labiau priartino prie bedugnės krašto,“ – kalbėjo ji.

D. Trumpas supykdė Europos lyderius, kai 2018 m. atšaukė Jungtines Valstijas iš savo pirmtako Baracko Obamos pasirašytos tarptautinės sutarties, ribojančios Irano branduolinę veiklą mainais už sankcijų panaikinimą.

Kitos šią sutartį pasirašiusios šalys: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Kinija ir Europos Sąjunga. Netrukus po to D. Trumpas pradėjo taikyti Iranui sankcijas, kurios turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai.

Europos lyderiai ne kartą sulaukė D. Trumpo priekaištų ir kitais politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl išlaidų gynybai ir klimato kaitai, ne kartą buvo keliamas klausimas dėl transatlantinių santykių tvirtumo.

Putino pergalė?

„German Marshall Fund“ atstovaujantis J. Katzas įsitikinęs, kad apie rengiamą ataką partnerių Europoje neinformavęs D. Trumpas įteikė „pergalę Putinui, dar kartą susilpnindamas transatlantinius santykius.“

Po to, kai sausio 3 d. JAV pajėgos nukovė Q. Soleimani, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino V. Putinui. Abu lyderiai išsakė susirūpinimą dėl JAV smūgio, kalbėjo apie krizę Sirijoje ir Libijoje, aptarė dvišalius santykius.

E. Macronas stengiasi pataisyti Europos Sąjungos santykius su Rusija, kuri yra viena iš stambiausių bloko prekybos partnerių, rašo RFE/RL.

Briuselis kartu su Vašingtonu įvedė sankcija Rusijai dėl to, kad ši pradėjo karą Rytų Ukrainoje, ir aneksavo Krymo pusiasalį. Šios sankcijos turėjo įtakos tiek Europos, tiek Rusijos ekonominiam augimui. J. Katzo teigimu, gilėjant takoskyrai transatlantiniuose santykiuose, ryžtas išlaikyti galiojančias sankcijas Rusijai silps.

Pasaulio lyderio vaidmuo

Izoliacinės politikos Rusijos atžvilgiu Vakarai laikosi nuo 2014 m., kai ši aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti Donbaso separatistus. Tais metais Briuselis ir Vašingtonas išmetė Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G8).

Tačiau vos po metų Rusijos karinė intervencija į Siriją, siekiant paremti prezidento Basharo al-Assado režimą, privertė Vakarų lyderius sėsti su V. Putinu prie derybų stalo ir aptarti taikos galimybes karo draskomoje šalyje.

Turint omenyje glaudžius Kremliaus ryšius su Teheranu, plečiantis JAV ir Irano konfliktui, V. Putinas vėl gali bandyti suvaidinti pagrindinį vaidmenį.

„Putinas ieško galimybių prisiimti pasaulio lyderio vaidmenį, kad galėtų parodyti, jog diplomatiškai nėra izoliuojamas. Jei matys, kad gali padėti išmanevruoti iš rimtos krizės Artimuosiuose Rytuose, jis tikrai tokia galimybe pasinaudos, – sako Vašingtone veikiančio Carnegie tarptautinės taikos fondo Rusijos politikos analitikas Paulas Stronski. – O jei tuo pačiu [jam] pavyks susigrąžinti Europos malonę, tuo geriau.“

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei įspėjo, kad Jungtinių Valstijų laukia „žiaurus kerštas“.

O Irano gynybos ministras Amiras Hatami pažadėjo „triuškinantį atsaką“ visiems „nusikaltėliams“, prikišusiems rankas prie Q. Soleimani nužudymo. Kai kurie analitikai mano, kad Iranas gali jėga atsakyti į generolo nužudymą, greičiausiai bandydamas išprovokuoti daugiau JAV smūgių, rašo RFE/RL.

„Jei kas nors ir gali sutrukdyti šiam konfliktui virsti itin bjauria situacija, rusai greičiausiai yra palankiausioje pozicijoje,“ – sako Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos politikos analitikas Jeffas Mankoffas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt