Nobuki Sugihara 6 ir 7 dešimtmetyje augo nedideliame pakrantės miestelyje prie Tokijo. Jis nenutuokė, kad į dažnas verslo keliones Maskvos link traukiantis tėvas Chiune išgelbėjo gyvybes tūkstančiams žydų. „Niekada nemanėme, kad tiek daug išgyveno, nes mano tėvas niekada apie tai nekalbėjo kaip apie heroišką aktą. Mes nebuvome sujaudinti“, – interviu „The Guardian“ sako legendinio Japonijos diplomato sūnus.
1939 m. Japonijos diplomatas Ch. Sugihara atvyko dirbti į Lietuvą konsulu, tačiau turėjo ir žvalgybinių užduočių. Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje jis apsisprendė gelbėti nuo Holokausto bėgančius žydus ir išdavinėjo jiems tranzitines vizas išvykti į Japoniją.
„Iš pradžių jis pradėjo (nuo) 10 ar 20 žmonių. Netrukus jų skaičius išaugo iki 100. Nemanau, kad jis įsivaizdavo, kad jį pasiekti gali 2 tūkst. žmonių, bet negalėjo liautis. Kai jie prašo tokiu veidu, tu negali jiems atsakyti“, – prisimena buvęs prekiautojas deimantais N. Sugihara.
Anot „The Guardian“, diplomato sūnus paklausė savo tėvo, kodėl jis taip elgėsi pavojaus akivaizdoje, bet Ch. Sugihara niekada detaliai nepaaiškino savo motyvacijos.
„Paklausiau savo tėvo, o jis teatsakė: man buvo jų gaila. Tik tiek. Jokios didžios priežasties“, – sako N. Sugihara.
Ch. Sugihara išdavė apie 6 tūkst. vizų, kurios išgelbėjo žydų gyvybes. 2020-ieji Lietuvoje pasklelbti Ch. Sugiharos metais.
