Pasaulyje

2020.01.05 20:14

Kroatijos prezidento rinkimus laimėjo buvęs premjeras Milanovičius, rodo apklausa

atnaujinta 21.34
BNS2020.01.05 20:14

Kroatijos prezidento rinkimus sekmadienį per antrąjį turą laimėjo buvęs premjeras socialdemokratas Zoranas Milanovičius, rodo šalies naujienų agentūros HINA paskelbta balsavusių rinkėjų apklausa.

Anot apklausos, Z. Milanovičius surinko 53,25 proc. balsų, o jo varžovė, perrinkimo siekusi dešiniųjų prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič – 46,75 proc. balsų.

Pirmieji rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug 22 val. Lietuvos laiku.

Rinkimuose galėjo balsuoti maždaug 3,8 mln. šalies piliečių.

Antrasis rinkimų turas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Kroatija pradėjo pusmečio trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Kroatija yra naujausia ES narė, jai kyla iššūkių susidorojant su didele emigracija, korupcija ir blankia ekonomika.

Centro dešiniajai stovyklai priklausanti dabartinė prezidentė K. Grabar-Kitarovič per rinkimų kampaniją sakė atstovaujanti „tikrąją Kroatiją“, o jos varžovas Z. Milanovičius žadėjo sukurti „normalią“ liberalią lygių piliečių demokratiją.

„Šie rinkimai nėra varžytuvės su kažkuo, bet bandymas būti normalia, demokratiška šalimi“, – sakė Z. Milanovičius po to, kai balsavo Zagrebe.

„Karai baigėsi“

53-ių Z. Milanovičius tvirtino, kad „karai baigėsi“, turėdamas omenyje dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykusį nepriklausomybės karą, iki šiol išliekantį jautria tema.

Politikas sakė, kad Kroatija dabar turi kovoti dėl savo vietos Europoje.

51 metų K. Grabar-Kitarovič bandė mobilizuoti pirmajame rinkimų ture gruodį už nacionalistą liaudies dainininką balsavusius rinkėjus.

„Kartu sukurkime labiau klestinčią Kroatiją, (...) kuri žiūrės į priekį, ne atgal“, – teigė Zagrebe balsavusi K. Grabar-Kitarovič.

Buvęs premjeras Z. Milanovičius, tvirtai palaikomas miestuose, surinko daugiausiai – apie trečdalį – balsų per pirmąjį prezidento rinkimų turą. Jo geras pozicijas iš dalies nulėmė dešiniųjų susiskaldymas.

Analitikų teigimu, pirmojo turo rezultatai parodė išaugusią paramą griežto kurso atstovams. Tokios tendencijos pastebimos ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vengrijoje.

Likus dviem su puse valandos iki rinkimų apylinkių užsidarymo, aktyvumas juose siekė 44 procentus. Tai yra maždaug 5 proc. punktais mažiau nei per rinkimus 2014 metais.

Vykęs balsavimas buvo laikomas svarbiu išbandymu valdančiajai dešiniųjų partijai HDZ. Jai vadovaujančio nuosaikiojo premjero Andrejaus Plenkovičiaus vėliau šiais metais laukia parlamento rinkimai.

K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų stiprų smūgį HDZ, teigė analitikai.

Jos perrinkimo kampanijos pagrindiniai punktai buvo vienybė, patriotizmas ir nepriklausomybės karas.

Jaunimas išvyksta

Save „liaudies moterimi“, kilusia iš kuklios ūkininkų šeimos, vadinanti K. Grabar-Kitarovič garsėja įvairiais efektingais pasirodymais, pavyzdžiui, viešu dainavimu, kuriuos jos kritikai vadina gėdingais.

Ji taip pat yra susilaukusi kritikos už nusikaltimų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metais įvykdė Kroatijos pronaciškas režimas, menkinimą.

Tuo metu Z. Milanovičius siekė atgaivinti savo politinę karjerą ir atsikratyti arogantiško elitisto reputacijos. 2011–2016 metais premjero pareigas ėjęs Z. Milanovičius anuomet buvo laikomas protingu jaunu politiku, išvengusiu korupcijos dėmių, kurioms garsėjo varžovai iš HDZ.

Kroatija į ES įstojo 2013 metais, tačiau šalies nuo turizmo smarkiai priklausanti ekonomika yra viena silpniausių bendrijoje.

Laisvo judėjimo galimybės taip pat paskatino kroatų emigraciją į turtingesnes ES šalis.

Daugelis emigrantų tarp išvykimo priežasčių taip pat nurodo korupciją, nepotizmą ir prastas viešąsias paslaugas.

„Politikai riejasi dėl praeities ir nesvarbių klausimų, o mano karta išvažiuoja“, – sakė 20 metų ekonomikos studentė Maja Marič.

Ji tvirtino balsavusi už „mažesnį blogį“.