Pasaulyje

2020.01.03 12:54

LRT trumpai. Kodėl JAV nukovė Irano generolą ir ar tai reiškia karą?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.01.03 12:54

Penktadienį JAV raketų smūgiais Bagdado oro uoste nukovė svarbų Irano pajėgų generolą, kuris dirigavo slaptoms Irano operacijoms Sirijoje, Libane ir kitose regiono valstybėse. LRT paaiškina, kodėl buvo nukautas Qasemas Soleimani ir ar tai gali sukelti JAV, Irano ar jų sąjungininkų karą.

Pentagonas nurodė, kad sprendimą nukauti Irano generolą davė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šį sprendimą beveik vienbalsiai parėmė respublikonai, bet dalis demokratų abejoja atakos teisėtumu.

Karo nenori?

Ši ataka iššaukė aršią Irano vadovybės retoriką, pažadus imtis atsakomųjų veiksmų, todėl imta svarstyti apie saugumo situacijos destabilizaciją visame regione.

Karnegio tarptautinės taikos fondo (Carnegie Endowment for International Peace, CEIP) Artimųjų Rytų centro Beirute ekspertas Mohanadas Hage Ali portalui LRT.lt sako šiuo metu karo galimybės nematantis: „Nors suprantu, kad tai yra didelis smūgis prieš iraniečius, manau, kad abi pusės nenori karo. Ir manau, kad nuo čia sieks deeskalacija, o ne eskalacija. Akivaizdu, iraniečiai privalo reaguoti, bet, manau, jie bus itin santūrūs savo reakcija."

Jis sako, jog šiuo metu jau naudojami diplomatiniai svertai, kurie turi padėti rasti išeitį JAV ir Irano santykių akligatvyje. Abi valstybės taip pat neseniai apsikeitė kaliniais.

„Irano prezidentas lankėsi Japonijoje, premjeras Omane, kuris žinomas dėl savo galimybės tarpininkauti tarp abiejų šalių. (...) Taigi, nors matome akivaizdžią karinę eskalaciją, manau, kad neturėtume atmesti prielaidos, kad jau yra dedamos tam tikros diplomatinės pastangos, kad eskalacija neimtų dominuoti derybose“, – sako CEIP ekspertas.

D. Trumpas rinkimų kampanijos metu žadėjo užbaigti „amžinus (JAV) karus“, todėl dabar jam gali tekti slapta derėtis su Iranu būtent per Omaną, „Euronews“ teigia politologas Clementas Therme.

„Chatham House“ tyrėja Sanam Vakil tviteryje rašo, jog visos diplomatinių derybų galimybės užsivėrė ir derybos galimos nebent slaptais kanalais, o tai didina konflikto riziką.

Platesnio konflikto Artimųjų Rytų regione veikiausiai stengsis išvengti ir kitos valstybės. Po atakos Izraelio valdžia sušaukė skubų susirinkimą, tačiau jie taip pat aptarė riboto atsako galimybę.

Q. Suleimani penktadienį buvo nukautas Irako sostinės Bagdado oro uoste, kur jis atvyko iš Libano. Čia jis, anot Kim Ghattas, koordinavo „Hezbollah“ grupuotės karą prieš Izraelį.

M. H. Ali teigia platesnis konfliktas regione būtų nenaudingas ir pačiam Iranui, nes tokiu atveju būtų sunaikinti visi šalies kontroliuojami subjektai skirtingose valstybėse.

Irano pažadus imtis atsakomųjų priemonių, CEIP ekspertais taip pat siūlo vertinti prisimenant ankstesnius precendentus.

„Praeityje matėme panašių žudymų. Iraniečiai žadėjo atsakomuosius veiksmus, „Hezbollah“ taip pat žadėjo. Tačiau mes nieko tokio nematėme ir taip vyko jau dešimtmetį, ir jie vis dar neatsakė. Tai kokia jų reakcija? Jokios reakcijos. Manau, kad taip bus ir šiuo atveju“, – apibendrina M. H. Ali.

S.Vakil leidiniui „Euronews“ taip pat pažymi, jog JAV bando mažinti savo įtaką Artimųjų Rytų regione. Tačiau kol kas nepavyksta sukurti tvarios saugumą užtikrinančios struktūros, nes kontroversiškai sąjungininkų vertinamam D. Trumpui sunku įtikinti partnerius užtikrinti saugumą regione. Ekonominės sankcijos Teheranui, kurias JAV įvedė pasitraukusi iš branduolinio susitarimo su Iranu (JCPOA) taip pat didina Irano destabilizaciją regione.

Peržengė raudonąją liniją

Tai paaštrino įtampą tarp JAV ir Irano, kuri nerimsta jau nuo pernai vykusių tanklaivių užpuolimų Persijos įlankos Hormūzų sąsiauryje, karinių dronų numušimo, Saudo Arabijos naftos perdirbimo infrastruktūros atakos, kurių įvykdymu JAV kaltina būtent Iraną.

Po atakos JAV nurodė visiems piliečiams kuo skubiau palikti Iraką.

M. H. Ali portalui LRT.lt pabrėžia, jog šio smūgiu JAV reagavo pastaruosius Irano veiksmus.

„JAV buvo nubrėžusi raudoną liniją regione, kuri buvo tokia – JAV pareigūnų nužudymas. Taigi, kai atakos metu buvo nužudytas JAV darbuotojas prie bazės Kirkuke Irake, JAV reagavo bombarduodama (proiranietiškas) grupuotes“, – sako M. H. Ali.

Dabartinė įvykių eskalacija buvo laipsniška, ją pakurstė įvykis, kai minia šturmavo JAV ambasadą Bagdade. Penktadienį JAV pareiškė, kad būten Q. Soleimanis planavo atakas prieš amerikiečių diplomatus.

„JAV labiau siuntė žinutę iraniečiams, o ne teikė dėmesį šios konkrečios operacijos reikšmei ir konkretaus generolo Soleimanio svarbai“, – LRT.lt teigia M. H. Ali. Pats Q. Soleimanis taip pat esą nebuvo itin atsargus, rengė susitikimą visiškai ne slaptoje vietoje – Bagdado oro uoste.

Vadovavo ekspansinei politikai

Manoma, jog Q. Suleimanis dirigavo slaptoms Irano operacijoms visame Artimųjų Rytų regione. Jos, anot CEIP eksperto, yra Irano vykdomo hibridinio karo dalis, kai ši šalis konfliktuose dalyvauja per savo netiesiogiai remiamas grupuotes ir veikėjus.

„Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams Irano generolo nužudymas yra naudingas, nes tai Irano žmonių simbolis, jis buvo ir Irano galios regione simbolis. Todėl aš matau jį kaip svarbų taikinį“, – sako M. H. Ali.

Anot CEIP bendradarbės K. Ghattas, nukautas generolas buvo itin svarbus Iranui ir sukūrė šios šalies ekspansinę politiką Artimųjų Rytų regione.

„The Washington Post“ kalbintas buvęs CŽA pareigūnas Marcas Polymeropoulos pažymi, kad Q. Suleimanis buvo pagrindinė figūra Iranui projektuojant savo galią užsienyje. Jis teigia, kad po šios atakos Irano režimas gali imtis kruvinų veiksmų prieš amerikiečius, bet su tuo nesutinka buvęs aukšto rango CŽA pareigūnas Normanas Roule – jo nuomone, JAV tokio veiksmo galėjo imtis tik įsitikinusi, kad jis apsaugos amerikiečių gyvybes, rašo „Euronews“.

Taip pat skaitykite