Pasaulyje

2020.01.03 06:23

Bagdade per JAV smūgį nukautas svarbus Irano hibridinio karo generolas Suleimani

JAV ambasada Bagdade ragina piliečius „tuojau pat išvykti iš Irako“; atnaujinta 16.00
BNS, ELTA, LRT.lt2020.01.03 06:23

Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste, patvirtino Iranas ir JAV. Jis laikomas tikruoju Irano užsienio reikalų ministru karo ir taikos klausimais, dirigavęs Sirijos prezidento Basharo Al-Assado karui Sirijoje ir Irake prieš Islamo valstybę ir kitiems mūšiams, rašo BBC.

Quasemas Soleimani vadovavo Irano revoliucinės gvardijos elitinėms Kudso pajėgoms ir dirigavo konfliktams regione. Šias Irano vykdomas karines kampanijas, kurioms vadovavo nukautas generolas, Tarptautinis Strateginių studijų centras (IISS) bei Vakarų žiniasklaida laiko Irano hibridinio karo dalimi.

Taip pat skaitykite

Atakuoti nurodė Trumpas

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

Po Q. Soleimani žūties D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.

Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.

Anksti penktadienį virtinė raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona, priklausiusi Irako sukarintų pajėgų tinklui „Hashed al Shaabi“, palaikančiam glaudžius ryšius su Iranu.

Praėjus vos kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Revoliucinės gvardijos korpuso pareiškimą, kuriame sakoma, kad Q. Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.

„Hashed al Shaabi“ patvirtino, kad Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo per „JAV smūgį“.

„Hashed“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandis ir [Irano revoliucinės gvardijos] Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV smūgį, nutaikytą į jų automobilį Bagdado tarptautinio oro uosto kelyje“, – teigiama pranešime.

JAV piliečius ragina išvykti

JAV ambasada Bagdade penktadienį paragino Irake esančius Amerikos piliečius „tuojau pat išvykti“, nes nuogąstaujama dėl JAV karinio smūgio, per kurį žuvo du svarbūs iraniečių ir irakiečių vadai, galimų padarinių.

„JAV piliečiai turėtų išvykti oro transportu, kuomet tai įmanoma, o jei neįmanoma – sausuma į kitas šalis“, – sakoma ambasados pareiškime.

JAV smūgis anksti penktadienį buvo suduotas šalia Bagdado oro uosto, bet saugumo šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad oro uostas vis dar veikia.

„Į parako statinę švystelėjo dinamito lazdelę“

Žinomi šalies demokratai negailėjo aštrios kritikos prezidentui Donaldui Trumpui. Buvęs viceprezidentas ir dabartinis kandidatas į prezidentus Joe Bidenas komentare rašė, kad JAV galimai stovi „ant didelio konflikto Artimuosiuose Rytuose slenksčio“. D. Trumpas esą ką tik „į parako statinę švystelėjo dinamito lazdelę“.

Anot J. Bideno, Irano „Al Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimanis nusipelnė būti patrauktas atsakomybėn „dėl savo nusikaltimų prieš amerikiečių karius“. Tačiau JAV ataka esą bereikalingai paaštrino ir taip jau pavojingą padėtį regione.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi suabejojo oro smūgio teisėtumu. Jis buvo surengtas „nederinus su Kongresu“, rašė politikė.

Ji pabrėžė, kad „provokaciniais ir neadekvačiais veiksmais“ negalima kelti pavojaus JAV karių ir diplomatų gyvybėms. Oro antskrydis esą gali sukelti tolesnę „pavojingą smurto eskalaciją“.

Demokratų senatorius Chrisas Murphy‘is tviteryje teigė, kad Q. Soleimanis neabejotinai buvo JAV priešas. Tačiau klausimas yra: „Ar Amerika (...) ką tik be Kongreso pritarimo nužudė antrą įtakingiausią Irano asmenį ir sąmoningai sukėlė potencialiai didelį karą regione?“

Respublikonų senatorius Marcas Rubio tuo tarpu tviteryje gynė Q. Soleimanio nužudymą, vadindamas tai savigyna. Iranas ir jo atstovai esą buvo įspėti JAV, tačiau perspėjimus ignoravo. „Jie smarkiai apsiskaičiavo“, – rašė M. Rubio. Prezidentui, anot jo, nereikia Kongreso pritarimo, kad reaguotų į atakas prieš JAV pajėgas arba užkirstų joms kelią.

Irakiečiai šoka gatvėse“

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, matyti irakiečiai, „šokantys gatvėje“ po svarbaus iraniečių sukarintų pajėgų vado Qasemo Soleimani žūties per JAV ataką.

„Irakiečiai – šoka gatvėje už laisvę; dėkingi, kad nebėra generolo Soleimani“, – parašė M. Pompeo prie įrašo, kuriame matyti dešimtys žmonių, bėgančių gatve ir mojuojančių, regis, Irako ir kitokiomis vėliavomis.

Buvęs Irano revoliucinės gvardijos vadas žada kerštą

Buvęs Irano revoliucinės gvardijos vadas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos sulauks keršto už tai, kad penktadienį Bagdade nužudė Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadą Qasemą Soleimani.

„Q. Soleimani prisijungė prie savo brolių kankinių, bet mes šiurpiai atkeršysime Amerikai“, – parašė socialiniame tinkle Mohsen Rezai, šiuo metu vadovaujantis Tikslingumo tarybai.

Irano saugumo taryba šaukia skubų posėdį

Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba penktadienį sušaukė skubų posėdį dėl Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vado Qasemo Soleimani „kankinystės“ per Irake surengtą JAV pajėgų smūgį, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.

„Po kelių valandų bus surengtas neeilinis Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis žudikiškai atakai prieš generolo Soleimani automobilį Bagdade, kuri nulėmė jo kankinystę, apžvelgti“, – agentūrai ISNA sakė Tarybos sekretoriato atstovas Keyvanas Khosravi.

„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausiai iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet taip pat yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas.

Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Daugelis jų kovotojų yra sukaupę daug kovinės patirties per Irako karą, įskaitant kovos veiksmus prieš Jungtinių Valstijų pajėgas.

Irano Kudso pajėgų vadu paskirtas Soleimani pavaduotojas

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei penktadienį paskyrė Revoliucinės gvardijos operacijų užsienyje padalinio vado pavaduotoją Esmailą Qaani pakeisti savo viršininką, nužudytą per JAV aviacijos smūgį Bagdade.

„Po šlovingojo generolo Qasemo Soleimani, atlikusio hadžą, kankinystės skiriu brigados generolą Esmailą Qaani Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso [Jeruzalės] pajėgų vadu“, – sakoma A. Khamenei oficialiajame tinklalapyje paskelbtame pranešime.

A. Khamenei nurodė, kad E. Qaani yra „vienas daugiausiai apdovanojimų pelniusių vadų“ per 1980–1988 metų Irano ir Irako karą.

„Įsakymai [Kudso] pajėgoms išlieka lygiai tie patys, kokie buvo vadovaujant kankiniui Soleimani“, – pridūrė aukščiausiasis lyderis.

„Raginu visus šių pajėgų vadus dalyvauti ir bendradarbiauti su generolu Qaani bei linkiu jam Dievo palaimos, santarvės ir nukreipimo“, – pridūrė jis.

„Dekapitacija“

A. M. al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.

Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione.

Abiem jiems Jungtinės Valstijos buvo paskelbusios sankcijų.

Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.

JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, kad jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.

Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metais amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakr al Baghdadi.

„Ką tik įvykdytas smūgis yra didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“, – pažymėjo Ph. Smythas.

„To su niekuo neįmanoma palyginti“, – pridūrė jis.

Q. Soleimani laikytas vienu įtakingiausių Irano generolų ir Teherano netiesioginių karų Vidurio Rytuose architektu.

Jis buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.

„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.

JAV šių veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.

D. Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.

„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė per tviterį.

Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė žurnalistams, kad gali įvykti daugiau antpuolių, organizuojamų Irano remiamų grupių, bet pažadėjo, kad Amerikos pajėgos atsakys.

„Esame pasiruošę imtis savigynos ir esame pasiruošę atgrasyti šių grupuočių, remiamų, vadovaujamų ir aprūpinamų Irano, tolesnį blogą elgesį“, - kalbėjo Pentagono vadovas.

Pasaulis „tapo pavojingesnis“

JAV nukovus svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, pasaulis tapo pavojingesnis, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin, taip pat paraginusi stengtis deeskaluoti augantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje“, – radijui RTL sakė A. de Montchalin. Ji nurodė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas netrukus konsultuosis su „to regiono veikėjais“.

Jungtinės Valstijos patvirtino, kad anksti penktadienį surengė raketų smūgį Bagdade, per kurį žuvo Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani. Ši ataka smarkiai sustiprino netiesioginį karą tarp JAV ir Irano.

„Per tokias operacijas... galime matyti eskalaciją, bet labiausiai norime stabilumo ir deeskalavimo“, – sakė A. de Montchalin.

„Visomis Prancūzijos pastangomis... visose pasaulio dalyse siekiama užtikrinti, kad mes kurtume sąlygas taikai ar bent jau stabilumui“, – pažymėjo ji.

„Mūsų vaidmuo – ne palaikyti kurią nors šalį, o kalbėtis su visais“, – pridūrė prancūzų ministrė.

Izraelio gynybos ministras šaukia pasitarimą

Izraelio gynybos ministras Naftali Bennettas penktadienį Tel Avive surengs pasitarimą, kuriame bus aptarta saugumo padėtis po svarbaus iraniečių sukarintų pajėgų vado Qasemo Soleimani žūties per JAV ataką.

Kaip pranešė leidinys „The Jerusalem Post“, pasitarime taip pat dalyvaus Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Avivas Kochavi ir virtinė jėgos struktūrų atstovų.

Taip pat pranešama, kad vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu „atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius“, planuoja sutrumpinti vizitą Graikijoje ir ketina greitai sugrįžti į Izraelį.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį pasveikino žinią, kad per JAV antskrydį Irake buvo nukautas įtakingas Irano generolas, pabrėždamas, kad amerikiečių prezidentas D.Trumpas „nusipelno visokeriopos pagarbos už greitus, valingus ir ryžtingus veiksmus“.

Pasak B. Netanyahu, iraniečių elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadovas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis) buvo „atsakingas už Amerikos piliečių ir daugelio kitų nekaltų žmonių žudymą; jis planavo surengti daugiau tokių išpuolių“.

Didėjanti priešprieša

JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.

Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.

Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).

Baiminamasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu.

JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako diktatorių Saddamą Husseiną ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią atėjusiais irakiečių pareigūnais.

Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis net ir per S. Husseino valdymą.

Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.