Pasaulyje

2020.01.01 15:11

Kinijos veidas 2019 metais – nuo šnipinėjimo įrangos iki nusikaltimų žmogiškumui

Ignas Kinčinas, LRT TELEVIZIJOS laida „Metų panorama“, LRT.lt2020.01.01 15:11

Taikus kilimas – tai ilgametė Kinijos politinė doktrina, skirta didinti savo įtaką ir galią taikiai, vis labiau bendradarbiaujant su išoriniu pasauliu. Vakarai ilgai tikėjo, kad Kinija iš tiesų vadovaujasi tokiu požiūriu ir reikia kuo skubiau plėsti bendradarbiavimą su daugiausia gyventojų pasaulyje turinčia šalimi. Ypač ekonominiais ir technologiniais klausimais.

Iki šių metų Kinijos bendrovė „Huawei“ buvo pagrindinė 5G ryšio infrastruktūros tiekėja Europoje. Tačiau šiais metais Vakarų požiūris gerokai pasikeitė. Paaiškėjo, kad ne tik „Huawei“, bet ir kitos Kinijos technologijų bendrovės duomenimis dalijasi su šalies saugumo tarnybomis ir apeina įvairiausias sankcijas. Prieš Kinijos valdymą ir autonomijos mažėjimą sukilo daugiau kaip 7 milijonus gyventojų turintis Honkongas, o Vakarų žiniasklaidą pasiekė Kinijos komunistų partijos įrašai, įrodantys, kad režimo elgesys su uigūrų musulmonais – nusikaltimas žmoniškumui.

Tarsi olimpinių žaidynių atidarymas – milžiniškas paradas, dešimtys tūkstančių žmonių, įspūdingi fejerverkų ir kitų efektų šou ir viskas atlikta tobulai – toks buvo komunistinės Kinijos 70-mečio minėjimo paradas ir visa šventė. Kinija demonstruoja pasauliui, kad jos jėga didelė ir su ja reikės skaitytis. Tūkstančiai vienetų naujos karinės technikos siekiant demonstruoti sparčiai augančią karinę galią. Kaip ir įprasta tokiems režimams, viskas turi būti atlikta tobulai. Kinija – pasaulio galybė, toks Xi Jinpingo tikslas.

„Šiandien socialistinė Kinija išdidžiai stovi Rytuose. Niekas, jokia jėga, negali sudrebinti mūsų tėvynės pozicijų. Nėra jokios jėgos, kuri sugebėtų sustabdyti Kinijos Liaudies Respublikos ir jos žmonių progresą“, – 2019 metų spalį sakė Kinijos prezidentas.

Tai ne vienintelis jubiliejus šiais metais, susijęs su komunistų valdymu. Šiemet buvo minimas Tiananmenio aikštės demonstracijų ir vėliau įvykusių žudynių 30-metis. 1989-ųjų balandį prasidėjus taikiems studentų protestams, daugeliui atrodė, kad šalyje prasidės ir pokyčiai. Tačiau komunistų valdžia po dviejų mėnesių laukimo įvedė karines pajėgas į Tiananmenio aikštę ir ėmė šaudyti į žmonės.

Ši data pačioje Kinijoje nebuvo minima, o Tiananmenio aikštė ir Pekino centras akylai saugomi. Kaip tada, taip ir dabar. Tiesa, šį įvykį atsiminė ir minėjo pasaulis. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo šią dieną priminė, koks žiaurus iš tiesų yra komunistinis režimas Kinijoje. Tą puikiai atsimena ir Tiananmenio protestų dalyviai.

Metų panorama. Palydėkime metus su įsimintiniausiais įvykiais Lietuvoje ir už jos ribų

„Manėme, kad bus koks atsakas iš valdžios, kad galbūt mus net išmes iš universitetų. Būtent tokią bausmę įsivaizdavau, kaip pačią baisiausią. Bet atvirai šaudyti į žmones – to įsivaizduoti tikrai negalėjau.“, – prisimena buvęs studentų lyderis per Tianmenio įvykius Vangas Danas

Nors pačioje Kinijoje Tiananmenio jubiliejus nebuvo minimas, šios datos nepamiršo Honkongas. Būtent čia buvo surengta daug renginių, atkurti įvykiai, pastatyta gerbtinų vietų. Honkongas šiais metais Kinijai tapo pačiu didžiausiu galvos skausmu, o mieste daugiau kaip pusę metų besitęsiantys protestai atskleidė Kinijos režimo tikrąsias tiesas.

2019 metų pradžioje Pekinui lojali Honkongo valdžia, norėdama iš miesto išvežti asmenį, kuris Taivane ieškomas dėl savo nėščios merginos nužudymo, sugalvojo naują ekstradicijos įstatymą. Jis numatė, kad Honkongas tam tikrais atvejais gali išduoti asmenis net ir šalims, su kuriomis neturi ekstradicijos susitarimo. Tarp šalių, kurios tokio neturi, yra ir žemyninė Kinija. Honkongo gyventojai pagalvojo, kad šis įstatymas yra gudrus būdas staiga panaikinti Honkongo teisinės sistemos autonomiją ir palengvinti politinių aktyvistų ekstradiciją į Kiniją.

Tai sukėlė didelį gyventojų nepasitenkinimą ir birželio mėnesį prasidėjo taikūs protestai. Jie augo kiekvieną savaitgalį, tačiau Honkongo valdžia, vadovaujama Pekino statytinės Carrie Lam, nesutiko atsiimti ekstradicijos įstatymo. Tada į gatves išėjo beveik du milijonai žmonių arba kone kas trečias miesto gyventojas.

Pekinui lojali valdžia neketino nusileisti. Galiausiai taikūs protestai virto susirėmimais su policija, ši pradėjo naudoti jėgą, kartais net šaudė tikromis kulkomis. Įtampa pasiekė aukščiausią tašką, kai protestuotojai įsiveržė ir nuniokojo Honkongo parlamentą, kuriame ir buvo svarstomas šis įstatymas. Honkongo valdžia galiausiai pasidavė ir įstatymą atsiėmė, tačiau sprendimas įtakos nepadarė. Protestai tapo kasdienybe, smurtas ir chaosas taip pat, o protestuotojų tikslas nebe įstatymo atšaukimas, o Honkongo laisvių išsaugojimas.

Kaip Pekinui svarbu išlaikyti įtaką Honkonge ir kokia ši tema yra jautri, įrodė ir konfliktas su NBA. Priešsezoninų rungtynių transliacija buvo atšaukta, papuošimai nukabinti, o ypač populiariam NBA krepšiniui pagrasinta išvarymu iš Kinijos rinkos. Visa tai tik dėl vienos Hiustono „Rockets“ generalinio vadybininko Honkongą palaikančios žinutės socialiniame tinkle „Twitter“.

Honkongo neramumai ir policijos jėgos naudojimas tikrai neprilygsta didžiausiam komunistinės Kinijos nusikaltimui – musulmonų mažumos Sindziango regione vykdomam „perauklėjimui“. Kinijos Šiaurės Vakaruose gyvena apie 11 milijonų uigūrų musulmonų, kuriuos komunistinis režimas laiko teroristine grėsme, todėl daugiau kaip milijoną uždarė į stovyklas. Čia yra realūs kalėjimai, o juose vykdomi nusikaltimai primena Mao Dzedongo laikus.

Su uigūrų musulmonais Kinijos valdžia elgiasi nežmoniškai. Mušami, užrakinami, verčiami dirbti ir išsižadėti savo tikėjimo – taip perauklėjimo stovyklose Kinijos valdžia elgiasi su musulmonų mažuma.

Šiais jubiliejiniais komunistams metais, Pekinas norėjo parodyti, kad Kinija yra pasaulinė galybė, o jos vaidmuo ateityje tik didės. Kinija daugelį metų buvo matoma kaip uždara įdomi kultūra, kurioje gaminamos pigios prekės, o vystyti ekonominius ir prekybinius santykius su ja labai apsimoka.

Tačiau 2019-aisias pasaulis vis labiau pradėjo matyti tikrąjį komunistinės Kinijos veidą – nuo šnipinėjimo įrangos 5G infrastruktūroje iki nusikaltimų žmoiškumui perauklėjimo stovyklose. Kaip sakė M. Pompeo šiais metais buvo sudaužytos visos iliuzijos, apie draugišką ir gerą Kiniją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt