Pasaulyje

2019.12.31 18:15

2019-ieji Baltijos šalyse: žemėlapių perbraižymai, susitikimas su Putinu ir nepiliečių klausimas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.12.31 18:15

Šiais metais visose trijose Baltijos šalyse kilo politiniai skandalai, atskleista informacija apie korupcines schemas ir pinigų plovimą, JAV grasino sankcijomis, o Estijos vadovė susitiko su Rusijos prezidentu. LRT.lt trumpai apžvelgia svarbiausius metų įvykius kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Anksčiau naujienų agentūra BNS apžvelgė, šalies žurnalistų nuomone, svarbiausius Lietuvos 2019 metų įvykius.

Kraštutiniai dešinieji prie Estijos vairo

Kovą Estijoje vyko parlamento rinkimai, kuriose daugiausia vietų laimėjo Reformų partija. Tačiau jau balandį koalicinę sutartį pasirašė Centro partija, krikščionys demokratai „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE).

Vyriausybės priesaikos išvakarėse Estijos žiniasklaida paskelbė straipsnį, kuriame EKRE nominuotas ministras Martis Kuusikas buvo apkaltintas smurtu prieš savo žmoną, dėl to šalies prezidentė Kersti Kaljulaid paliko parlamento salę prisiekiant šiam ministrui. Jis kitą dieną atsistatydino.

Duodami priesaiką du EKRE nariai ministrai taip pat rodė baltųjų viršenybės ideologijos šalininkų naudojamą simbolį, o vėliau įsivėlė į ne vieną skandalą dėl savo pareiškimų apie kitų šalių lyderius, tariamą abejojimą NATO saugumo garantijomis. Dėl šios partijos dalyvavimo Vyriausybėje Estijoje kilo protestai, apie juos kritiškai pasisakė prezidentė K. Kaljulaid.

Susitikimas su Putinu

Balandžio 18-ąją Estijos prezidentė K. Kaljulaid Maskvoje atidarė naujas šalies ambasados patalpas. Po to įvyko istorinis Estijos vadovės susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Nepaistant kritikos, K. Kaljulaid gynė savo sprendimą susitikti su Rusijos vadovu, teigdama, jog kaimynėms būtina kalbėtis, ir pakvietė V. Putiną birželį apsilankyti finougrų tautų kongrese Tartu mieste.

Lietuvos politologai sakė, kad vizitas Estijai nepakenkė ir šalis bando demonstruoti savo diplomatinę brandą ne vien perspėdama apie Rusijos keliamą grėsmę, o susitikimu esą galbūt buvo siekiama ekonominių interesų.

Anot Estijos politologo Karmo Tuuro, susitikimas galbūt buvo svarbus dvišaliams santykiams, bet jokio proveržio pasiekta nebuvo, rašo ERR.

Taip pat skaitykite

Žemėlapių perbraižymai

2019 metais Latvijos aplinkosaugos ir regionų vystymosi ministerija įgyvendino teritorinę reformą, kuri turi sumažinti šalies regionų skaičių nuo 119 iki 36. Vyriausybė teigia, jog visi regionai turi vienodas funkcijas, tačiau mažiesiems jų nepavyksta tinkamai atlikti, o įgyvendinus reformą valdžia tikisi sumažinti savivaldos kaštus.

„Žmonės kaimiškose vietovėse yra giliai nepatenkinti Vyriausybės siūlymu. Jie mano, kad politikai Rygoje perbraižo žemėlapį, bet neturi nė menkiausio supratimo, kas vyksta iš tikrųjų“, – LRT.lt teigia J. Rancanas.

Dėl šios reformos Latvijoje vyko protestai, o provincijų gyventojai žada vykti į Rygą ir blokuoti priėjimą prie valstybės institucijų.

Lapkritį atgijo Estijos ir Rusijos nesutarimas dėl šalies sienų, kurių nustatymo sutartis vis dar nėra ratifikuota.

Kremlius kaltina Estiją, kad ši gviešiasi teritorijų, kurias per 1940 m. okupaciją aneksavo sovietinė Rusija. Tačiau Estija atsako, kad ją tenkina dabartinės šalies ribos, tačiau šalis negali atsisakyti 1920 m. pasirašytos Tartu sutarties principų ir ragina Rusiją ratifikuoti suderėtą susitarimą.

Taip pat skaitykite

Pinigų plovimo skandalai

Latvijos finansų sektorių jau kelis metus purto įtarimai prisidedant prie pinigų plovimo schemų, susijusių su Rusija. Šalies Vyriausybė 2019 metais dėjo pastangas apvalyti sektorių, reformuoti finansų priežiūros tarnybas ir sukūrė naujas bankų veiklos taisykles.

„Iš esmės tai reiškia, kad Latvija nebebus finansiniu tiltu tarp ES ir Rusijos“, – teigia Latvijos žurnalistas Janis Rancanas.

Latvijos finansinės žvalgybos dalinys per pirmus dešimt 2019-ųjų mėnesių įšaldė 275,8 mln. eurų ir net 158 proc. padidino kriminalinio persekiojimo dėl pinigų plovimo mastus, palyginus su 2017 metais, rašo LSM.

Ateinančiais metais tarptautinės organizacijos vertins Latvijos progresą kovojant su pinigų plovimu, tačiau, anot J. Rancano, yra didelė rizika, kad šių pastangų nepakaks ir Latvija bus priskirta „pilkajam sąrašui“, o tai paveiks šalies ekonomiką.

Pinigų plovimo skandalai neaplenkė ir Estijos. Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasarį pranešė, kad Estijoje veikiantis „Swedbank“ padalinys gali būti susijęs su „Danske“ banko pinigų plovimo skandalu. Vėliau nustatyta, kad per banką tekėjo milijardai potencialiai neteisėtų eurų, vėliau nustatyta, kad didelės pinigų sumos galėjo būti išplautos ir per Estijoje veikiantį SEB banką.

„Danske“ banko padalinys Estijoje, kuris siuntė milijardus turtingų klientų lėšų į mažo apmokestinimo šalyse esančias bankų sąskaitas, daliai savo klientų, daugiausia rusams, taip pat siūlė pinigus konvertuoti į aukso luitus. Esą taip būtų galima nuslėpti grynuosius pinigus, pranešė portalas „Bloomberg“.

Taip pat skaitykite

Rygos vadovybės krizė

Birželį Latvijos sostinėje kilo valdžios krizė. Promaskvietiškų pažiūrų „Santarvės“ partijos vadovas, ilgametis Rygos meras Nilas Ušakovas buvo kaltinamas korupcija, sausį jo namuose ir biure atliktos kratos. Tačiau savivaldybės tarybai nepavyko N. Ušakovo atstatydinti. Gegužę vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose N. Ušakovas pelnė europarlamentaro mandatą, o renkant naują Rygos vadovą subyrėjo miesto valdančioji koalicija.

Gruodį Latvijos aplinkosaugos ir regionų vystymosi ministras Juris Pūcė pranešė, kad turi būti paleista Rygos miesto taryba ir surengti pirmalaikiai rinkimai. Tačiau dabar sprendimą turi priimti Latvijos parlamentas (Saeima).

„Dramatiškuose klausymuose paaiškėjo, (...) kad Vyriausybė neturi jokio teisinio pagrindo paleisti Rygos miesto tarybą“, – LRT.lt teigia Latvijos žurnalistas J. Rancanas.

Anot jo, ateinančiais metais gali būti surengtas referendumas, kuriuo Latvijos piliečiai turėtų išreikšti savo (ne)pritarimą naujam įstatymui dėl savivaldybių tarybų kadencijų.

Dauguma Latvijos sostinėje gyvenančių rusakalbių veikiausiai nepalaikys bandymo nuversti N. Ušakovą ir paleisti miesto tarybą. „Jei bus surengti pirmalaikiai rinkimai dėl Rygos miesto tarybos, jie bus matomi kaip savotiškas „referendumas“ dėl (premjero Krišjanio) Karinšo Vyriausybės“, – sako J. Rancanas.

Taip pat skaitykite

Sankcijos „geram oligarchui“

Gruodžio pradžioje JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Latvijos oligarchui ir Ventspilio merui Aivarui Lembergui.

„Lembergas kontroliuoja subjektus per politines partijas ir korumpuotus politikus ir sistemiškai išnaudoja tuos subjektus savo ekonominei naudai“, – LSM cituoja Iždo departamento žodžius.

Sankcijos būtų palietusios ir Ventspilio laisvąjį uostą, kurio valdybos narys buvo A. Lembergas, todėl būtų suduotas smūgis Latvijos krovinių gabenimo pajėgumams. Tačiau sankcijos uostui buvo atšauktos, kai oligarchas paliko šias savo pareigas.

„Tai gana juokinga, nes daug žmonių Lembergą mato kaip kažkokį „gerą oligarchą“, kuris vagia, bet kažką ir duoda atgal“, – sako A. Rancans.

Taip pat skaitykite

Pilietybė naujagimiams

Spalį Saeima pritarė įstatymui, pagal kurį nuo kitų metų Latvijoje nepiliečių šeimose gimusiems vaikams bus automatiškai suteikiama Latvijos pilietybė.

Vaikai gaus pilietybę, jei jų tėvai neplanuos jiems siekti kitos šalies pilietybės.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų departamento duomenimis, 2018 metais šalyje gimė 33 nepiliečiai, 2017 m. – 51, 2016 m. – 47. Iš viso, Latvijoje šiandien gyvena virš 237 tūkst. nepiliečių.

Latvija ir Estija yra vienintelės Europos Sąjungos narės, kurios po nepriklausomybės atkūrimo daliai šalies gyventojų, kurių dauguma rusai, suteikė nepiliečių pasus. Kad gautų Latvijos pilietybę, šie žmonės turi išlaikyti kalbos ir pilietybės egzaminus. Tai sukūrė dešimtmečius besitęsiančią trintį tarp nepiliečių ir vietos valdžios.

Taip pat skaitykite

Estijos pergalės

Gegužę Estija balsų dauguma užsitikrino vietą 2020–2021 m. tapti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare. Prezidentė K. Kaljulaid agitavo balsuoti valstybes už Estijos kandidatūrą ir pavadino tai „istorine pergale“, nurodo ERR.

Gruodį paskelbtoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos EBPO moksleivių švietimo pasiekimus vertinančioje PISA ataskaitoje Estija pirmą kartą užėmė lyderės poziciją tarp Europos valstybių visose 3 vertinamose kategorijose, rašo ERR.

Taip pat skaitykite