Pasaulyje

2019.12.31 16:07

Du niekam nežinomo KGB agento dešimtmečiai Kremliuje: ar Putinas sukūrė savo režimą?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt, LRT RADIJAS2019.12.31 16:07

1999-ųjų gruodžio 31-ąją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas netikėtai atsistatydino ir pristatė savo įpėdinį Vladimirą Putiną. Laikinos prezidento pareigos netrukus buvo oficialiai įtvirtintos: 2000-ųjų kovą V. Putinas laimėjo prezidento rinkimus ir nuo tada jau 20 metų nesitraukia iš Rusijos politinių aukštumų. Kaip niekam nežinomas buvęs KGB agentas įsitvirtino valdžioje?

Kelias į KGB

Šnipų istorijos V. Putiną domino jau nuo vaikystės. Remiantis žurnalisto Beno Judaho knyga „Trapi imperija: kaip Rusijos pamilo ir liovėsi mylėti Putiną“, dar besimokydamas mokykloje, jis nuėjo į KGB ir norėjo sužinoti, kaip galėtų tapti KGB agentu.

Sulaukęs atsakymo, kad turi sunkiai dirbti ir studijuoti teisę, po mokyklos pasirinko būtent šią specialybę valstybiniame Leningrado universitete. Kaip rašė BBC, ir Rusijos vyriausybė tvirtina, jog V. Putinas dar prieš baigdamas mokyklą svajojo apie darbą žvalgyboje.

Svajonė išsipildė – apie 15 metų V. Putinas praleido KGB kaip užsienio žvalgybos pareigūnas. Iš jų – šešerius dirbo Drezdene, Rytų Vokietijoje. Tiesa, aukštų pareigų KGB jis neužėmė ir galiausiai 1990 m. iš žvalgybos pasitraukė, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį.

Po to V. Putinas užėmė įvairias pareigas Sankt Peterburgo administracijoje, kol tapo Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako patarėju. To paties A. Sobčiako, kuris teisės studijų laikais buvo vienas iš jo dėstytojų. Jis greitai įgijo A. Sobčiako pasitikėjimą ir pakilo į pirmojo mero pavaduotojo pareigas.

Politinės karjeros pradžia

1996 m. Putinas persikėlė į Maskvą, kur prisijungė prie tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino komandos. Čia jis pradėjo dirbti su tuometiniam šalies vadovui artimu asmeniu – žurnalistu, politiniu veikėju ir verslininku Valentinu Jumaševu, kurio žmona yra Boriso Jelcino dukra. Žingsnis po žingsnio V. Putinas skynėsi kelią į Rusijos politikos olimpą.

Kaip V. Jumaševas teigė BBC, svarstydamas apie galimus įpėdinius, B. Jelcinas matė kelis kandidatus – Borisą Nemcovą, Sergejų Stepašiną ir Nikolajų Aksenenko. Jo teigimu, B. Jelcinas teiravosi jo nuomonės ir apie V. Putiną.

„Aš manau, kad jis yra puikus kandidatas, atsakiau. Manau, kad turėtum jį atsvarstyti. Iš to, kaip jis atlieka savo darbą, aišku, kad jis pasiruošęs sunkesnėms užduotims“, – apie B. Jelcinui pasakytus žodžius BBC pasakojo V. Jumaševas.

1998 m. B. Jelcinas paskyrė jį Rusijos Feredalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriumi.

Kaip LRT.lt pasakojo žymus rusų dokumentinių filmų kūrėjas Vitalijus Manskis, B. Jelcinas nemėgo tokių institucijų ir V. Putiną šioms pareigoms pasirinko norėdamas parodyti nepagarbą. Juk jis buvo tik pulkininkas leitenantas.

Galiausiai 1999 metais B. Jelcino sprendimu, V. Putinas tapo Rusijos ministru pirmininku. Tuometinė Rusija išgyveno ne pačius geriausius laikus – šalies ekonomika smarkiai smuko, augo nelygybė, gyventojai nesijautė užtikrinti dėl savo ateities ir gerovės, prezidento administraciją krėtė korupcijos atvejai, valdžioje vyravo suirutė.

Be to, B. Jelcino žemiems reitingams įtakos turėjo ir pirmasis Čečėnijos karas, kuriame Rusijos pajėgos kovojo su nepriklausomybės siekiančia Čečėnija.

Ministru pirmininku tapęs V. Putinas buvo jau penktas į šias pareigas paskirtas asmuo per dvejus metus. Jis buvo menkai žinoma persona, todėl vyravo nuomonė, jog šiose pareigose ilgai neužsibus.

Tačiau visų nuostabai, vos po keturių mėnesių, 1999 metų gruodžio 31-ąją B. Jelcinas netikėtai pranešė apie savo pasitraukimą ir paskyrė V. Putiną eiti prezidento pareigas iki oficialių prezidento rinkimų, kurie buvo numatyti kovą.

Žinios. Skaičiuojama, kad taifūnas „Phanfone“ Filipinuose nusinešė 50 gyvybių

Papasakojo apie įpėdinį

Pernai paviešinti telefoniniai pokalbiai tarp B. Jelcino ir JAV prezidento Billo Clintono 1999 metų rugsėjį atskleidė, jog tuometinis Rusijos vadovas JAV prezidentui pasakojo apie savo įpėdinį V. Putiną. Jį apibūdino kaip patikimą ir pripažino, jog ilgai užtruko, kol atrado, kas galėtų užimti jo vietą.

Vėliau, po kelių mėnesių susitikę Stambule, šią temą jie pratęsė ir iš B. Jelcino tapo aišku, jog būtent V. Putinas turėtų laimėti 2000 metų pavasarį prezidento rinkimus.

Netrūksta versijų, jog tuomet jau prastos sveikatos B. Jelcinui nuomonę apie V. Putiną, kaip tinkamą įpėdinį, sukūrė jo aplinkos žmonės, taip pat oligarchai, karinių bei saugumo struktūrų personos.

Pergalė rinkimuose

Ant 2000 slenksčio, kai B. Jelcinas užleido savo vietą V. Putinui, jau vyko antrasis Čečėnijos karas. Teigiama, kad sprendimą dėl karinės intervencijos priėmė būtent V. Putinas.

Pretekstu tapo Rusijos miestuose įvykdyti sprogdinimai daugiabučiuose, dėl kurių buvo apkaltinti čečėnų separatistai. Tiesa, dėl tikrųjų kaltininkų vis dar diskutuojama – keliama versija, jog norint tęsti karinius veiksmus Čečėnijoje, išpuolius galėjo suplanuoti pačios Rusijos saugumo tarnybos.

Ryžtingi V. Putino veiksmai Čečėnijoje prisidėjo prie jo populiarumo augimo ir 2000-ųjų kovą padėjo iškovoti prezidento postą. Tuomet už jį balsavo 53 proc. rinkėjų.

Kaip vaizduojama V. Manskio dokumentiniame filme „Putino liudininkai“, paaiškėjus rinkimų rezultatams B. Jelcinas kartu su šeima vylėsi sulaukti žinių iš V. Putino – juk būtent B. Jelcinas užleido jam savo vietą ir pristatė kaip savo įpėdinį.

Filme užfiksuota, jog pats B. Jelcinas nusprendžia paskambinti naujai išrinktam šalies vadovui. Tačiau pasikalbėti nepavyksta – kažkas iš V. Putino štabo pažada, kad naujasis prezidentas netrukus paskambins B. Jelcinui, tačiau skambučio šis taip ir nesulaukia.

Vis dėlto teigiama, jog V. Putinas pasirūpino savo pirmtako gerove. Kaip rašo The Business Insider, vienas iš pirmųjų jo žingsnių buvo suteikti B. Jelcinui „imunitetą nuo baudžiamųjų ar administracinių tyrimų, įskaitant jo dokumentų, gyvenamosios vietos ir kito turto apsaugą nuo kratų ir arešto.“

Nuo lemtingo B. Jelcino atsistatydinimo, V. Putinas jau 20 metų užima aukščiausias pareigas Rusijoje. Tik vieną kadenciją – nuo 2008 iki 2012 m. prezidento poste buvo paties V. Putino remtas Dmitrijus Medvedevas. Tuo laikotarpiu V. Putinui ėjo ministro pirmininko pareigas.

Režimą sukūrė ne Putinas

Pasak Vilniaus politikos instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus, prieš 20 metų į valdžią Rusijoje atėjęs V. Putinas buvo atsitiktinis žmogus, kuris paprasčiausiai atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje.

„Iki šiol klaidingai manoma, kad atėjo Putinas ir sukūrė dabartinį režimą, kurį mes ir vadiname Putino režimu. Aš sakyčiau, kad šito režimo kūrimas prasidėjo net ne po SSRS žlugimo, o dar prieš jį, kai KGB turėjo dokumentuotus planus, kaip perimti ekonominę valdžią, kaip pasidalinti visus išteklius.

Putino atėjimas buvo tik to įtvirtinimas. Jis nebuvo režimo kūrėjas, nors dabar jis tikrai išaugo į to mafijinio režimo lyderį“, – LRT RADIJUI sako M. Laurinavičius.

Jo teigimu, vienas garsios Rusijos sociologės tyrimas leidžia geriau suvokti, kaip dar iki V. Putino atėjimo buvo kuriami pamatai režimui:

„1988-1989 metais, dar prieš SSRS žlugimą, aukščiausioje tuometinės SSRS valdžioje buvo 3 proc. žmonių, kuriuos galima pavadinti „žmonėmis su antpečiais“ tai yra iš saugumo tarnybų, armijos, milicijos. 1992 metais, kai galvojame apie demokratinę Jelcino Rusiją, tų žmonių valdžioje jau buvo 30 proc., o prieš ateinant Putinui – jų buvo beveik 50 proc.Tai jie atvedė Putiną į valdžią, o ne Putinas atsivedė savo draugus ir taip sukūrė tą režimą.“

Žvelgdamas į dabartinę Rusiją, M. Laurinavičius sako, jog joje demokratija neegzistuoja, o šios šalies žmonėmis ir toliau manipuoliuojama. „Aš mėgstu sakyti, kad Putinas gali pasakyti, kad ir žemė neapvali, ir kad marsiečiai užpuolė Ukrainą. Čia yra sena KGB dezinformacijos taktika ir tikėti bent vienu Putino ar jo aplinkos, ar KGB, ar šiuolaikinės FSB veikėjų žodžiu, negalima. Tai yra dezinformacija“, – LRT RADIJUI komentuoja analitikas.

Tiesa, M. Laurinavičius įsitikinęs – net jei dabartinis Rusijos prezidentas nebesiektų šio posto, pokyčių tikėtis neverta: „Vieno žmogaus pasitraukimas iš esmės nieko nepakeis. Čia ne asmenybės problema, o režimo, kuris sukurtas tikrai ne vieno žmogaus. Kažkas pasikeisti gali tik tada, kai žlugs pats režimas.“

Anot eksperto, scenarijus, jog V. Putinas nebedalyvautų rinkimuose ir užleistų prezidento kėdę, įmanomas, tačiau vargu, ar jis galėtų visiškai pasitraukti iš valdžios. „Sukurta tokia sistema, kad pasitraukimas iš valdžios jam pačiam, jo šeimai, artimiausiems žmonėms būtų pakankamai pavojinga“, – LRT RADIJUI sako M. Laurinavičius.

Jo manymu, Putinas, kaip istorinė asmenybė, ateityje bus prisimenamas greta tokių diktatorių kaip Hitleris ir Stalinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt