Pasaulyje

2019.12.30 16:07

Estijos premjeras palaiko dialogą su Rusija, bet su Medvedevu susitikti nenori

LRT.lt2019.12.30 16:07

Metų pabaigoje Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas interviu ERR aptarė skalūnų naftos likimą ES susitarimo dėl neutralaus klimatui ekonominio modelio kontekste bei vietinių rusakalbių politikų statusą valdančiojoje koalicijoje. Taip pat jis užsiminė ir apie santykius su Estijos prezidente bei pareiškė, kad prezidento postas jo nedomina.

„Buvimas prezidentu yra visiškai ne mano interesų sritis. Net negalvojau apie šį postą. Apie tai gali galvoti būrėjos ir aiškiaregiai, o aš stengiuosi užsiimti konkrečiais dalykais“, – Estijos nacionalinio transliuotojo (ERR) kanalui rusų kalba ETV+ sakė J. Ratas. Kiti prezidento rinkimai Estijoje vyks 2021 metais.

J. Ratas taip pat sureagavo į pranešimus apie jo ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid nesutarimus. Premjeras pažymėjo, kad jį nuliūdino prezidentės pareiškimas, jog dabartinė koalicija kelia grėsmę Estijos nacionaliniam saugumui, skelbia „ETV+“.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavasarį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid ir buvo pakviestas į Tartu vyksiančią suomių-ugrų tautų kongresą kitų metų vasarą, J. Ratas sako pats neturintis planų susitikti su Rusijos ministro pirmininko pareigas einančiu Dmitrijumi Medvedevu. Tiesa, jis teigia visada pasisakantis už dialogo palaikymą.

Taip pat skaitykite

Požiūris į „Brexitą“

J. Rato teigimu, vykstančiose Jungtinės Karalystės ir ES skyrybose nugalėtojų nėra. Tačiau Estijos premjeras sako teigiamai vertinantis faktą, kad greičiausiai britai Bendriją paliks pasiekę susitarimą, o ne be jo.

Estijos premjero teigimu, britai išliks reikšmingais ES partneriais, o dvišaliame lygmenyje Estijos strateginiai santykiai su Jungtine Karalyste taip pat išliks svarbūs.

Skalūnų naftos sektoriaus likimas

Interviu „ETV+“ J. Ratas išsakė poziciją ir dėl aplinkosauginių debatų bei Europos Sąjungos tikslo iki 2050 metų atsisakyti anglies išmetimo.

Nors Estijos vyriausybė pasirašė už tokį ES iškeltą tikslą, J. Rato teigimu, tai nereiškia, jog skalūnų naftos pramonės, kuri laikoma didžiausia teršėja ir dėl šios priežasties prieštarauja anglies neutralumo iniciatyvoms, turėtų nelikti per naktį.

„Daugelį dešimtmečių skalūnų nafta buvo svarbiausias mūsų šaltinis ir padėjo pamatus mūsų ekonomikai. Daugiau nei 60 procentų elektros energijos gauname iš skalūnų. Šiandien kyla klausimas, kaip ši pramonė veiks ateityje, kai bus pagaminama vis mažiau elektros energijos “, – svarstė jis.

Anot J. Rato, klimato politika susijusi su trimis sritimis: gamtine, ekonomine ir socialine aplinka ir į visas šias sritis reikia atsižvelgti: „Štai kodėl klimato neutralumo reikia siekti iki 2050 m. Tačiau norint pasiekti tokį ambicingą tikslą, reikia investuoti į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Į Estiją dėl skalūnų, į Lenkiją dėl anglies.“

Etninių rusų politikų padėtis

Sulaukęs klausimo, ar šiuo metu nė vienas ministro portfelis nepriklauso politikams, kurie yra etniniai rusai, dėl to, jog šie nenorėjo eiti pareigų drauge su EKRE (Estijos tautinė konservatorių partija) ministrais, J. Ratas atsakė, kad sprendimai dėl pareigybių yra susijęs su asmenybėmis ir susitarimais, o ne tautybe.

Tiesa, jis sutinka, jog partija ir toliau pateikia šiurkščių pasisakymų apie įvairias tautybes ir rases, kaip ir prieš rinkimus. „Pastarieji septyni aštuoni mėnesiai buvo neramūs. Žodžiai, kuriuos jis (vidaus reikalų ministras Martas Helme`as) pasakė apie Suomijos ministrę pirmininkę, įžeidė daugelį Suomijos žmonių ir tie žodžiai buvo labai neteisingi“, – „ETV+“ sakė jis.

Taip pat skaitykite