Pasaulyje

2019.12.26 16:26

Briuselyje ES pastatą statė neįdarbinti migrantai, tūkstantiniai atlyginimai mokėti grynaisiais

LRT.lt2019.12.26 16:26

Briuselyje esantį „Europos“ pastatą, savo forma primenantį kiaušinį, pastatė reikiamų dokumentų neturintys darbininkai, kuriems mokėta grynaisiais pinigais arba atlygis nuo jų slėptas. Tai nustatė Belgų dienraščio „De Standaard“ žurnalistų Kaspero Goethalso ir Roelando Termote atliktas tyrimas, informuoja „EUobserver“.

Gruodžio 14 d. paskelbto tyrimo išvados rodo, kad kai kuriems taip vadinamą „kiaušinį“ stačiusiems darbininkams buvo mokama grynaisiais arba iš viso atsisakoma sumokėti už darbą.

Europos Vadovų Tarybai ir ministrams, iki tol posėdžiavusiems ne Briuselyje, reikėjo vietos susitikimams rengti, todėl 2004 m. buvo sutarta dėl pastato Briuselyje statybos.

Pastato statybos darbai buvo pradėti 2011 m. rugsėjį, o 2016 m. Belgijos valdžia įteikė ES Tarybai raktus.

2008 m. ES pasirašė statybos sutartį su Belgija, tačiau viešuosius pirkimus statybos darbams atlikti laimėjus Belgijos statybų gigantams „Interbuild“ ir „Jan De Nul“, buvo įkurta keletas smulkesnių statybų įmonių konkretiems darbams.

Dėl šios priežasties į subrangovų grandinę sugebėjo pakliūti keletas nesąžiningų subrangovų, samdžiusių reikiamų dokumentų neturinčius darbininkus.

„De Standaard“ atliktas tyrimas atskleidė „tamsiąją“ ne tik vieno svarbiausių ES pastatų statybos, bet ir Belgijos statybų sektoriaus bei teisminės sistemos pusę, rašo „EUobserver“.

Alga siekė 3 tūkst. eurų

Statybininkui iš Bulgarijos Beyhanui Dzhelilovui darbas pastato „Europa“ statybose buvo pasiūlytas 2012 m. pavasarį.

„Sutikau [atlikti darbą], nes mano žmona ir sūnus vis dar gyveno Bulgarijoje. Norėjau, kad jie atvyktų pas mane, bet tam reikėjo pinigų,“ – aiškina vyras, pridurdamas, kad negavęs pažadėtosios sutarties, pagalvojo, jog kažkas čia ne taip.

„Buvo sunku, kartais dirbdavome po dvi pamainas iš eilės,“ – pasakoja B. Dzhelilovas. – [Bet] nė vienas iš mūsų negavome sutarties ir nebuvome apdrausti.“

Pirmuosius mėnesius vyras uždirbo nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų per mėnesį, kurie buvo mokami grynaisiais. Bulgarijoje už panašaus pobūdžio darbą jis būtų gavęs apie 500 eurų mėnesinį atlygį.

Tačiau 2013 m. B. Dzhelilovo brigadai prasidėjo problemos su atlyginimų mokėjimu. Darbdaviai darbininkams įsiskolino tūkstančius eurų.

Iš Bulgarijos atvykusius darbininkus prižiūrėjo bendrovės „Group Diamond Services“ (GDS) subrangovai, todėl tokie darbininkai kaip B. Dzhelilovas ne visuomet tiksliai žinojo, kokiai įmonei dirba.

Iškilus problemoms dėl atsiskaitymo, 2013 m. rugsėjį B. Dzhelilovui pavyko susitikti su turkų tautybės GDS darbuotoju, kuris jam įteikė darbo sutartį už pastaruosius keturis mėnesius, bet kartu ir pranešimą apie sutarties nutraukimą.

„Su tokiais dalykais man Bulgarijoje nebuvo tekę susidurti, akivaizdu, kad Briuselyje tai yra įmanoma,“ – sako B. Dzhelilovas.

B. Dzhelilovo sutartis buvo surašyta bendrovės CRF, kuri niekuomet nebuvo oficialiai registruota kaip Europos Tarybos projekto subrangovas, vardu.

Todėl B. Dzhelilovas ir kiti darbininkai kreipėsi į darbo santykių prokurorą ir 2013 m. gruodį buvo pradėtas tyrimas dėl įtartinų bendrovių veiklos, rašo „EUobserver“.

„2013 m. rudenį apie 20 GDS darbininkų pasiskundė, kad neatgauna uždirbtų pinigų. Jie net surengė vienos dienos streiką. Netrukus po to pagrindinis statybų rangovas atsisakė GDS paslaugų, – aiškina logistikos ir saugos pareigūnas. – Statybose dirbo moldavai, italai, portugalai, brazilai, ispanai, rumunai, bulgarai ir du portugalais prisistatantys Gvinėjos piliečiai.“

Nė vienos sutarties

Abiejų patikrų, kurias B. Dzhelilovas prisimena, metu „daugelio darbininkų stebuklingai nebuvo darbe,“ – sako jis, pridurdamas, kad „tai, jog sukčiai vis dar randa spragų sistemoje, būdinga Belgijai.“

Belgijos bendrovė „De Nul“ dienraščiui „De Standaard“ patvirtino, kad įmonių GDS ir „Fani“ paslaugų buvo atsisakyta, nes „GDS nesilaikė sutartyje numatyto plano ir techniškai neteisingai atliko darbus.“

„Buvo patikrinta, ar visi subrangovų darbininkai turi reikiamus dokumentus. Tas pats pasakytina ir apie subrangovų darbuotojus, veikiančius kaip subrangovai ar kaip subsubrangovai. Tik atlikus šią patikrą, patvirtinti subrangovų darbininkai įleidžiami į statybų aikštelę,“ – tvirtina statybų bendrovė.

Kol kas lieka neaišku, kaip GDS pavyko šios kontrolės išvengti. Tačiau „De Standaard“ žurnalistai matė B. Dzhelilovo ir trijų jo kolegų darbo ženklelius, nors nė vienas iš jų nebuvo pasirašęs darbo sutarties.

Buvęs B. Dzhelilovo kolega Manuelis Ferreira patvirtina šią istoriją. „Taip jau yra šioje šalyje. Jie tiesiog tavęs nepagauna,“ – sako jis.

„Per 30 metų, kai čia dirbu, užsieniečių ir taip vadinamų sans-papers [be dokumentų] skaičius smarkiai išaugo,“ – tvirtina M. Ferreira.

Nepaisant pirmaisiais statybų mėnesiais darbo inspekcijos atliktos patikros, Belgijos dienraštis nustatė, kad darbo auditoriaus byloje yra ketverių metų tarpas (2014 m. balandis – 2018 m. balandis).

Suėjus senaties terminui, praėjusių metų spalį B. Dzhelilovo skundas buvo atmestas, o byla uždaryta, „nesurinkus pakankamai įrodymų.“

Ledkalnio viršūnė

Tačiau Briuselio darbo santykių prokuroras Fabrizio Antioco teigia, kad „byla [dėl B. Dzhelilovo skundo], deja, buvo pamesta.“

„Būtent dėl to, kad byla buvo pamesta, kompetentingam teisėjui apie šiuos faktus buvo pranešta su tokiu dideliu pavėlavimu,“ – aiškina jis, pridurdamas, kad „deja, taip nesėkmingais susiklostė aplinkybės.“

Anot dienraščio „De Standaard“, byloms, susijusioms su nelaimingais atsitikimais darbe ar milijonų eurų vertės sukčiavimais, suteikiama pirmenybė, lyginant su menkesnėmis bylomis, tokiomis kaip B. Dzhelilovo skundas.

„Daugelis nežino, kad net ir neturintys leidimo gyventi šalyje žmonės turi su darbo santykiais susijusias teises,“ – sako nedidelės teisinę pagalbą dokumentų neturintiems migrantams teikiančios organizacijos „Fairwork Belgium“ direktorius Janas Knockaertas.

„Šis atvejis manęs nė kiek nestebina,“ – teigia J. Knockaertas, pridurdamas, kad šiais metais jis jau sulaukė 497 skambučių iš dokumentų neturinčių migrantų, besiskundžiančių neišmokėtu atlygiu ar nelaimingais atsitikimais darbe.

„Šie skambučiai tėra ledkalnio viršūnė,“ – sako jis, atkreipdamas dėmesį į kitus atvejus, tokius kaip Europos Parlamento dienos priežiūros centro, policijos nuovadų statyba ar Teisingumo rūmų valymo paslaugos.

„Visi Belgijoje naudojasi teisės gyventi neturinčių darbininkų paslaugomis,“ – apibendrina jis.