Ukrainos parlamentas pirmadienį per pirmąjį skaitymą pritarė konstitucijos pataisoms, kurias įgyvendinus būtų suteikta didesnė autonomija prorusiškų separatistų kontroliuojamoms rytinėms teritorijoms, kaip ragino padaryti Vakarų šalys. Šiuo sprendimu nepatenkinti protestuotojai susirėmė su Nacionaline gvardija ir milicija: nugriaudėjus sprogimui sužeista apie 100 pareigūnų, vienas jų žuvo.
Ukrainos parlamentas pirmadienį per pirmąjį skaitymą pritarė konstitucijos pataisoms, kurias įgyvendinus būtų suteikta didesnė autonomija prorusiškų separatistų kontroliuojamoms rytinėms teritorijoms, kaip ragino padaryti Vakarų šalys. Šiuo sprendimu nepatenkinti protestuotojai susirėmė su Nacionaline gvardija ir milicija: nugriaudėjus sprogimui sužeista apie 100 pareigūnų, vienas jų žuvo.
Iš viso 265 įstatymų leidėjai balsavo už šias reformas per audringą posėdį, kurio metu vyko protestai tiek Aukščiausiosios Rados viduje, tiek prie jos pastato.
Protestuotojai susirėmė su policija
Netrukus prasidėjo Aukščiausiosios Rados šturmas, skelbia unian.net. Policija bando priversti aktyvistus atsitraukti. Prie Aukščiausiosios Rados pastato mitingo prieš Ukrainos Konstitucijos pakeitimus dalyviai susirėmė su teisėsaugos pajėgomis.
Kaip skelbia UNIAN korespondentas, riaušėse dalyvauja aktyviausi protestuotojai, susibūrę po organizacijos „Svoboda“ vėliava. Teisėsaugos atstovai, dengdamiesi skydais, keliomis eilėmis apsupo Aukščiausiosios Rados pastatą. Vienam iš pareigūnų nuplėštas šalmas, rašo unian.net.
Kai kurie protestuotojai didžiulėmis medinėms lazdomis muša teisėsaugininkus ir purškia iš flakonų ašarines dujas. Teisėsaugininkai dengiasi skydais ir taip pat naudoja ašarines dujas.
Išėjimai iš Aukščiausiosios Rados užblokuoti. Be to, prie parlamento pastato mitingo dalyviai uždegė dūminį užtaisą. Milicija jėga stumia protestuotojus nuo Aukščiausiosios Rados pastato.
Anot UNIAN korespondento, protesto akcijos dalyviai preliminarų Ukrainos parlamento sprendimą pritarti Konstitucijos pataisoms pasitiko šūksniais „Gėda“ ir „Šalin gaują!“.
Nugriaudėjo sprogimas
Naujausiais duomenimis, per protestą, nugriaudėjus galingam sprogimui, iš viso nukentėjo daugiau nei 100 milicijos darbuotojų ir Nacionalinės gvardijos karių.
Per demonstracijos dalyvių ir teisėsaugininkų susidūrimus prie Aukščiausiosios Rados Kijeve žuvo milicininkas. Apie tai „Gromadske TV“ eteryje pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Pagal man suteiktą informaciją, per susirėmimus prie Rados yra žuvusių žmonių“, – sakė V. Klyčko.
Įtariamasis – sulaikytas.
Kaip anksčiau pranešė ten esantis AFP žurnalistas, keli sukruvinti žmonės, tarp kurių buvo policininkų ir tikriausiai žurnalistų, gulėjo ant žemės prie parlamento pastato.
Nacionalinis deputatas Antonas Geraščenka savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad keli nacionalinės gvardijos kariai patyrė sunkius sužalojimus. Jų gyvybei gresia pavojus. Pareigūnai taip pat pranešė, kad žuvo 25-erių metų Ukrainos Nacionalinės gvardijos karys Anatoljevičius Debrinas, kuriam į širdies plotą pataikė granatos skeveldra. Žuvęs karys yra kilęs iš Chersono srities, o pašauktas į karinę tarnybą buvo tik pavasarį.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybė naujienų agentūrai „Unian“ pranešė, kad prie Aukščiausiosios Rados buvo susprogdinta kovinė granata.
„Šiuo metu protestuotojai bando prasiveržti prie pastato, mėto kažkokius daiktus, teisėsaugininkai stiprina saugumo priemones, buriamos papildomos pajėgos, kad būtų užkirstas kelias rimtesniems teisės pažeidimams“, – sakė Kijevo policijos atstovas.
Tvarkai vyriausybės kvartale palaikyti sutelktos maždaug 3,5 tūkst. policijos pareigūnų pajėgos. Susirėmimuose dalyvavo panašus skaičius protestuotojų.
#decentralisation pic.twitter.com/o9iRzIbJzm
— Oliver Carroll (@olliecarroll) August 31, 2015
Rada violence pic.twitter.com/P8nXRKxrvo
— Oliver Carroll (@olliecarroll) August 31, 2015Pasak žurnalistų, susirėmimai prasidėjo nuo šio incidento:
[Papildyta 16:14] Prieštaringai vertinamas įstatymas
Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas pasakoja, kad Ukrainos Aukščiausioje Radoje priimamos Konstitucijos pataisos yra Minsko susitarimo dalis, įpareigojanti Ukrainą iki 2015 m. pabaigos įtvirtinti valdymo decentralizavimą.
Ukrainoje spalio 25 d. turi būti surengti vietos rinkimai, pakeitimai turi būti priimti iki šios datos.
Remiantis Konstitucijos pataisomis, išrinktai vietos valdžiai turi būti perleidžiama daugiau galių: ji rinktų mokesčius ir skirstytų biudžetą. Pagal pakeitimus, centrinei valdžiai regionuose atstovautų Kijevo skiriami prefektai. Prezidentas P. Porošenka nuolat pabrėžia, kad šitokių pakeitimų priėmimas nereiškia šalies federalizacijos ar specialaus statuso Donbasui, mat pakeitimai galiotų visai valstybei.
Vakarų šalių palaikomos konstitucijos reformos turi būti priimtos pagal vasarį Minske pasirašytą taikos susitarimą, raginantį Kijevą atlikti valdžios „decentralizaciją“ iki šių metų pabaigos. Tačiau kritikai tuos pakeitimus laiko nukreiptais prieš Ukrainą.
„Jie (protestuotojai) gali šią situaciją vertinti kaip spąstus Ukrainai. Jeigu bus legalizuojama autonomija, tada kyla klausimas, ar per šį regioną, pasiremdama tokia autonomija, Rusija nekontroliuos visos Ukrainos, ar neužkirs kelio jos integracijai į transatlantines struktūras. Manau, kad tie, kurie protestuoja, teigia ginantys teritorinį vientisumą ir supranta, kad žaidimas yra rizikingas“, – sako politologas Laurynas Kasčiūnas.
Vakarai, ypač JAV, ragino Ukrainą kuo greičiau imtis šios reformos. L. Kasčiūno nuomone, P. Porošenka procesą tęsia tik tam, kad Ukraina atrodytų bendradarbiaujanti ir neblokuojanti Minsko susitarimo. Kitaip tariant, pakeitimai labiau skirti Vakarams. Maskvos interesas – kuo didesnis separatistų kontroliuojamų regionų autonomiškumas išlaikant jų finansavimą iš Kijevo.
Politologas pabrėžia, kad šiuo metu Radoje diskutuojama dėl Konstitucijos pataisų, kurioms priimti, kai bus galutinis balsavimas, reikės surinkti ne mažiau nei 300 parlamentarų balsų. Atskiras teisės aktas dėl Donbaso turės būti priimamas vėliau. Šiuo metu Ukraina nekontroliuoja Donecko ir Luhansko regionų, juose šeimininkauja Rusijos remiami separatistai. Kijevas taip pat nekontroliuoja didžiulės sienos su Rusija, per kurią separatistai nekliudomai gauna Maskvos paramą. Remiantis Minsko susitarimu, sienos kontrolė turėjo būti perduota Ukrainai, bet to padaryta nebuvo.
