Pasaulyje

2019.12.15 13:01

Armėnų genocido tyrėjas: Turkija nepripažįsta nusikaltimų, nes turėtų paaiškinti 100 melo metų

LRT RADIJAS, LRT.lt2019.12.15 13:01

Žinomas Armėnų genocido tyrėjas Taneris Akcamas teigia, kad yra ne viena priežastis, kodėl Turkija iki šiol neigia vykdžiusi armėnų genocidą. Vis dėlto toliau nepripažinti kaltės ir tvirtinti esą nėra jokių įrodymų, anot tyrinėjo, darosi neįmanoma, mat T. Akcamas sako patikrinęs įvairių genocidą įrodančių dokumentų autentiškumą.

Pasak T. Akcamo, pats termino „genocidas“ autorius Raphaelas Lemkinas šį žodį išskirtinai pritaikė armėnams: „Jis sakė, kad reikėjo visiškai naujo termino masinėms žudynėms apibūdinti. Todėl klausimą, kodėl turkai nenaudoja šios sąvokos, galima paaiškinti paprasčiausiu neigimu ir niekuo kitu.“

Tokį neigimą, kaip LRT RADIJUI teigia profesorius, lemia trys priežastys. Pirmoji susijusi su kompensacijomis ir reparacijomis. „Jeigu Turkija pripažintų bet kokį istorinį blogį, nebūtinai dėl genocido, jie turėtų mokėti žmonėms kompensacijas, žmonės jų prašytų“, – komentuoja T. Akcamas.

Antroji jo išskirta problema susijusi su tuo, jog didelė dalis Turkijos valstybę kūrusių asmenų tiesiogiai prisidėjo prie deportacijų ir žudynių arba genocidas jiems padėjo praturtėti. Kaip sako T. Akcamas, jei visuomenė pripažintų istorinį neteisingumą, turėtų pripažinti ir faktą, kad didelė dalis jų valstybės įkūrėjų yra žudikai ar vagys.

Trečiąją priežastį tyrėjas vadina Pinokio efektu. „Kuo daugiau meluoji, tuo labiau auga nosis. Genocidas buvo neigiamas daugiau nei 100 metų. Jeigu, pavyzdžiui, kažką neigi savo geriausiam draugui antrą, trečią kartą – niekada nebegrįši prie tiesos.

Taigi Turkijos valdžia, net jeigu norėtų pripažinti ką nors, kas padaryta, turėtų pasiaiškinti, kodėl jie viską neigė daugiau nei 100 metų“, – LRT RADIJUI komentuoja T. Akcamas.

Turi galią

Tyrėjas pažymi pažymi, kad vienintelis skirtumas tarp holokausto ir armėnų genocido neigimo yra susijęs su galia: „Tie, kurie neigia holokaustą Vokietijoje neturi jokios galios, o Turkijoje neigiantys armenų genocidą – turi.“

Anot T. Akcamo, Turkija neigia genocidą teigdama, kad nėra jokių įrodymų ar išlikusių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šį faktą, o bet kokius egzistuojančius dokumentus vadina nepatikimais. Tačiau profesorius sako pats patikrinęs tam tikrus dokumentus ir jų autentiškumą.

„Man teko telktis tam tikras šifravimo technikas, tokias, kurias naudojo Osmanų valdžia. Vien perprasti tas technikas atėmė daug laiko, taip pat reikėjo lyginti jas su kitomis šifravimo technikomis“, – LRT RADIJUI pasakoja T. Akcamas.

Dalį dokumentų jis sako radęs nesunkiai, nes jie buvo viešai prieinami, kitus aptiko privačiame archyve. Pastarieji, tvirtina profesorius buvo sąmoningai slepiami Turkijos valdžios.

„Būtent privačiame archyve atrasti užrašai mane vedė prie kitų ir padėjo išsiaiškinti šifravimo sistemą. Todėl dabar paneigti dokumentų autentiškumą ar kad nebuvo genocido – nebeįmanoma. Tai viena didžiausių Turkijos problemų šiandien“, – LRT RADIJUI dėsto T. Akcamas.

Tiesa, jis priduria nemanąs, kad kuri nors Europos šalis turi „švarias rankas“ ir atkreipia dėmesį, kad norint tapti Europos Sąjungos nariu, nėra jokios būtinybės pripažinti įvykdytų blogybių ar nusikaltimų.

„Antras dalykas – didelė dalis NATO narių yra prisidėjusios prie genocidinių aktų. Pavyzdžiui, JAV Irake arba prancūzai Ruandoje. Todėl nesijaučiu jaukiai ir nesijaučiu galintis apkaltinti, kad tik Turkija turi nešvarias rankas.

Norint ją kaltinti, reikėtų tokius pačius etikos, moralės principus taikyti visoms NATO narėms be jokių išskyrimų“, – LRT RADIJUI teigia T. Akcamas.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istoriko, profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus, Turkija ne vienintelė neigia savo genocidinį elgesį: „Išeitų, kad kuo toliau į rytus, tuo daugiau tai yra daroma. Turkija, Rusija, o gal Japonija?“

Jis atkreipia dėmesį ir į Lietuvą, sakydamas, jog turime genocido egzistencijos centrą, tačiau dėl lietuvių elgesio holokausto metu ginčų vis dar netrūksta. „Aišku, lietuviai galėtų sakyti, kad žinote, mūsų valstybę sutraiškė ir tas elgesys, kuriuo mes pasirodėm, nebuvo mūsų valstybės elgesys. Kol Smetonos režimas veikė, nė vienas žydas nebuvo Lietuvoje nužudytas.

Kitaip sakant, mes turim kalbėti ne tiek apie pačius įvykius, kiek apie mentalitetą, apie rytietišką elgseną, kada savo kaltės pripažinti nenori ypač tos šalys, kurios turi autoritarinių polinkių, kuriose individo padėtis ir mentalitetas yra toli gražu nei krikščioniškas, nei vakarietiškas. Tai aš įstatyčiau į šitą kontekstą Turkiją“, – LRT RADIJUI komentuoja profesorius.