Pasaulyje

2019.12.22 13:11

Ukraina teisia Maidano protestuotojus atakavusius pareigūnus ir chuliganus, jie slapstosi Rusijoje

Hromadske.ua, LRT.lt2019.12.22 13:11

Ukraina atnaujins tyrimą dėl Maidano protestų metu nužudytų ir sužeistų protestuotojų, siekiant išsiaiškinti kaltuosius. Didelė dalis protestuotojus atakavusių „Berkuto“ pareigūnų, vadinamųjų „tituškų“ (chuliganų) ir kitų veikėjų šiandien slapstosi Rusijoje, o ši šalis atsisako juos išduoti.

Po to, kai praėjusį mėnesį generalinė prokuratūra perdavė bylą Valstybiniam tyrimų biurui, Ukrainai teks atnaujinti nusikaltimų prieš Maidano revoliucijos dalyvius tyrimą. Generalinė prokuratūra neteko ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, tačiau ji ir toliau kontroliuos bei organizuos šį tyrimą, rašo „Hromadske“.

Specialiai Maidano bylai tirti prokuratūroje buvo įkurtas Proceso valdymo skyrius, atsakingas už šių pokyčių įgyvendinimą. Naujam skyriui vadovaus Viktoras Mysiakas, buvęs specialiosios kategorijos baudžiamųjų bylų organizavimo ir procesinio valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas. Dangiškosios šimtinės – protestų, kurie truko nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. vasario, metu žuvusių Euromaidano aktyvistų – giminių advokatai šiam paskyrimui nepritarė.

Bylų tyrimui taip pat iškilo pavojus, nes jų perdavimas Valstybiniam tyrimų biurui nėra paprastas, o ir biure nėra pakankamai tyrėjų, galinčių vykdyti tokio masto tyrimą.

Kol biure laukiama įstatymo pataisos, leisiančios padidinti darbuotojų skaičių, „Hromadske“ trumpai apžvelgia, kaip tyrimas vyko pastaruosius šešerius metus.

Bylos apimtis

Generalinė prokuratūra teigia, kad daugelis šių nusikaltimų jau išaiškinti. Tai reiškia, kad yra nustatytos jų aplinkybės, organizatoriai ir vykdytojai. Žudynėmis Maidane įtariami 66 asmenys, tačiau ne visose bylose nustatyti konkretūs nusikaltimo vykdytojai.

O kol kas 36 įtariamieji ir toliau dirba teisėsaugoje, 10 iš jų eina vadovaujamas pareigas. Šie žmonės kaltinami organizavę žudynes. Vien tik Kijeve buvę „Berkuto“ pareigūnai sudaro 30 proc. visų policijos darbuotojų. Kai kurių jų vardai figūruoja baudžiamosiose bylose.

Buvusių „Berkuto“ pareigūnų byla

26 buvę „Berkuto“ pareigūnai, priskiriami taip vadinamam „juodajam būriui“, įtariami šaudę į Maidano dalyvius. 21 iš jų slapstosi. „Būrio“ vadas Dmitro Sadovnikas dar 2014 m. pabėgo į Rusiją, likę 20 buvusių „Berkuto“ kovotojų iš šalies pasitraukė vasarį. 16 iš jų šiuo metu gyvena Rusijoje, 4 – aneksuotame Kryme. Kai kuriems pavyko gauti Rusijos pilietybę, likusieji pasiprašė prieglobsčio.

Nepaisant Ukrainos generalinės prokuratūros prašymo, Rusija atsisako juos išduoti.

Todėl teisiami vos penki įtariamieji. Byla nagrinėjama Kijevo Sviatošinsko teisme.

Tačiau buvęs „Berkuto“ pareigūnas Andrijus Chandrykinas, kaltintas Euromaidano aktyvisto sumušimu ir kankinimu 2014 m. sausį, šių metų rugpjūtį buvo išteisintas. Prokurorai planuoja šį teismo sprendimą skųsti.

Žudynės ir „tituškos“ Maidane

Tęsiasi ir trijų „tituškų“ – kovai su Euromaidano protestuotojais Ukrainos vyriausybės pasamdytų chuliganų Serhijaus Kostenko, Oleho Hebano ir Hennadijaus Pohrebnyj – bylos nagrinėjimas. Jie kaltinami taikaus susibūrimo trukdymu ir pasikėsinimu nužudyti (šaudymu į aktyvistus) 2014 m. vasario 18 d. Visa tai vyko prieš pat žurnalisto Viačeslavo Veremėjaus nužudymą.

Po trejus metus trukusių teismų maratonų, išpuolio prieš V. Veremėjų organizatorius Jurijus Krysinas buvo nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Armenas Sarkisianas, tyrėjų teigimu, organizavęs „tituškų“ susibūrimą ir veikęs pagal buvusio Vidaus reikalų ministro Vitalijaus Zacharčenkos nurodymus, vis dar ieškomas.

Janukovičius ir jo aplinkos pareigūnai

Nušalintas prezidentas Viktoras Janukovičius 2019 m. sausį buvo už akių nuteistas 13 metų kalėjimo už išdavystę ir pagalbą, vykdant karo veiksmus prieš Ukrainą. Visgi bandymas teisme įrodyti, kad V. Janukovičius veikė siekdamas separatizmo ir bandė perstumti šalies sieną, buvo nesėkmingas.

V. Janukovičius į Rusiją pabėgo 2014 m. ir iki šiol ten gyvena. Įkalinti prezidentą bėglį būtų įmanoma tik jį sulaikius. V. Janukovičiaus advokatai pateikė net penkis apeliacinius skundus dėl priimto nuosprendžio, todėl bylos nagrinėjimas tęsiasi toliau.

Dar devyni pareigūnai, vadovavę šaliai iki 2014 m. vasario pabaigos, įtariami organizavę nusikalstamą grupę ir, be kita ko, trukdę Maidano aikštėje vykusį mitingą. Septyni iš jų yra ieškomų asmenų sąraše, o du – buvęs Regionų partijos frakcijos seniūnas Oleksandras Jefremovas ir buvęs teisingumo ministras Oleksandras Lavrinovičius – gyvena Ukrainoje.

O. Jefremovas kaltinamas Luhansko regioninės administracijos pastatų užėmimo 2014 m. pavasarį organizavimu, bendrininkavimu užimant Ukrainos saugumo tarnybos pastatus Luhansko regione ir sąmoningu veikimu, siekiant pakeisti Ukrainos valstybės sieną ir teritoriją. Jis taip pat kaltinamas tėvynės išdavimu, pagalba organizuojant ir įkuriant apsišaukėlišką „Luhansko liaudies respubliką“ bei dalyvavimu jos veikloje. Be to, jam pateikti kaltinimai neteisėtai pasisavinus valstybinės angliakasybos įmonės „Luhanskvuhillia“ turtą.

Šią bylą nagrinėja Luhansko regiono Starobilsko rajono teismas. O. Jefremovas kalinamas jau daugiau kaip trejus metus. Tačiau neseniai teismas sušvelnino jam taikomą kardomąją priemonę – nuo šiol kaltinamajam tereikės atvykti į teismą.

O. Jefremovas taip pat yra vienas iš atsakovų „Sausio 16 d. diktatoriaus įstatymų“ byloje. Po Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, nubrėžusių ribą tarp vietos teismų ir Aukštojo antikorupcijos teismo jurisdikcijos kriminalinėse bylose dėl korupcinių nusikaltimų, byla buvo perduota Aukštajam antikorupcijos teismui. Tačiau šis teismas nustatė, kad ši byla nėra jo kompetencijoje. Dabar ji turi būti išsiųsta į kitą teismą.

Tuo tarpu A. Lavrinovičius kaltinamas 2013 m. iššvaistęs daugiau kaip 1 mln. dolerių iš valstybės biudžeto, Teisingumo ministerijai didesne kaina užsakius advokatų kontoros „Skadden“ ataskaitą dėl Europos žmogaus teisių teisme nagrinėjamos bylos „Tymošenko prieš Ukrainą“.

Kitoje byloje O. Lavrinovičius kaltinamas bendrininkavimu V. Janukovičiui užgrobiant valdžią ir dalyvavimu 2010 m. organizuojant konstitucinį perversmą.

Buvusiam teisingumo ministrui gresia nuo 5 iki 10 metų kalėjimo.