Pasaulyje

2019.12.13 09:03

Po JAV armėnų genocido pripažinimo – Turkijos perpėjimas: tai kenkia JAV ir Turkijos ryšiams

BNS2019.12.13 09:03

JAV Kongresas ketvirtadienį oficialiai pripažino genocidu 1915–1917 metais iki 1,5 mln. armėnų gyvybių nusinešusius žiaurumus Osmanų imperijoje.

Senato sprendimas priimti rezoliuciją, kurios tvirtinimas anksčiau ne kartą strigo, sukėlė Turkijos įtūžį. Ankara neigia, kad buvo vykdomos sistemingos masinės žudynės, ir tvirtina, kad armėnų žūtį nulėmė itin sunki padėtis šalyje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Priėmusios tokią rezoliuciją Jungtinės Valstijos prisidėjo prie kitų 30 šalių, pripažįstančių paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais vykus armėnų genocidą.

„Yra derama ir tinkama, kad Senatas stovėtų teisingoje istorijos pusėje, – tramdydamas ašaras sakė demokratas Robertas Menendezas, Senate stūmęs šią rezoliuciją. – Esu dėkingas, kad ši rezoliucija buvo priimta tokiu metu, kai tebėra išgyvenusių šį genocidą – jie galės pamatyti, kad Senatas pripažįsta, ką jiems teko patirti.“

Armėnijos prezidentas Nikolas Pašinianas JAV Senato sprendimą pavadino „teisingumo ir tiesos pergale“.

„Tai duoklė pirmojo XX amžiaus genocido 1,5 mln. aukų atminimui ir drąsus žingsnis propaguojant prevencijos darbotvarkę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Tačiau vyriausybė Ankaroje pasmerkė šį žingsnį ir perspėjo, kad tai paveiks JAV ir Turkijos ryšius.

„Kai kurių JAV Kongreso narių elgesys kenkia JAV ir Turkijos ryšiams“, – tviteryje perspėjo Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas.

Rezoliucijoje skelbiama, kad JAV laikysis politikos „minėti armėnų genocidą oficialiu pripažinimu ir atmintimi“.

Be to, bus laikomasi politikos „atmesti pastangas įtraukti, angažuoti arba kaip nors kitaip susieti Jungtinių Valstijų vyriausybę su armėnų genocido arba bet kurio kito genocido neigimu“.

Rezoliucija, anksčiau jau priimta Atstovų Rūmų, buvo keliskart užblokuota prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų, Baltiesiems rūmams siekiant glaudesnių santykių su Turkija ir jos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Turkų pyktis

Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas siekė dirbti su R. T. Erdoganu ir užkirsti kelią visapusiškai Turkijos invazijai į Šiaurės Siriją, bet susitarti, kad turkų kariai ar jų įgaliotiniai užtikrintų saugumą tame rajone pasitraukus JAV pajėgoms.

D. Trumpas taip pat grūmėsi su didėjančiu NATO ir Pentagono nusivylimu R. T. Erdoganu dėl jo sprendimo nusipirkti rusų gamybos raketinės gynybos sistemų S-400, kurios gali kelti grėsmę NATO saugumui.

Per lapkritį įvykusį vizitą Vašingtone stovėdamas greta D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose R. T. Erdoganas perspėjo, kad „kai kuriais istoriniais įvykiais ir kaltinimais naudojamasi siekiant išsprogdinti mūsų abipusius ir dvišalius santykius“.

Vienas pagrindinių D. Trumpo rėmėjų Senate Lindsey Grahamas blokavo šios rezoliucijos priėmimą, kai ji buvo vėl pateikta svarstyti per R. T. Erdogano vizitą.

L. Grahamas tuo metu sakė, kad prieštarauja „ne norėdamas pasaldinti istoriją ar bandyti ją perrašyti, bet norėdamas spręsti dabartį“.

Visas Kongresas buvo mažiau palankus Turkijai už D. Trumpą.

Santykių įtampą parodė ir tai, kad Senato Užsienio reikalų komitetas trečiadienį priėmė abiejų partijų paremtą įstatymo projektą, kuriuo numatomos griežtos sankcijos Turkijai ir jos lyderiams dėl turkų puolimo Sirijoje ir rusiškų raketinės gynybos sistemų nusipirkimo.

Jei šis įstatymo projektas bus pateiktas D. Trumpui pasirašyti, prezidentas gali atsidurti nepatogioje padėtyje.

„Štai kas nutinka, kai Jungtinės Valstijos atsisako principingos diplomatijos“, – sakė buvęs JAV specialusis pasiuntinys konfliktui Sirijoje ir Irake Brettas McGurkas.

„Trumpo santykiai su Erdoganu pakirto bet kokias rimtas pastangas raginti Turkiją eiti konstruktyvesne kryptimi. Kaip ir daugumoje kitų užsienio politikos sričių šiuo metu, viskas tik blogėja“, – pridūrė jis.

Įstatymų leidėjai kvietė D. Trumpą patvirtinti rezoliuciją dėl genocido, nors jai nereikia oficialaus jo parašo.

„Kongresas dabar vieningai kalba tiesą apie šį genocidą. Laikas prezidentui prisidėti prie mūsų“, – sakė demokratas Adamas Schiffas, rėmęs įstatymo projektą Atstovų Rūmuose.