Pasaulyje

2019.12.12 12:49

LRT trumpai. Ką reikia žinoti apie pirmalaikius Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2019.12.12 12:49

Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį prasidėjo pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriais tikimasi išjudinti užstrigusį „Brexito“ procesą. Šie rinkimai vadinami svarbiausiais amžiaus rinkimais, kurių rezultatai turės reikšmingos įtakos britams dar ne vieną dešimtmetį.

Kodėl rinkimai vyksta anksčiau?

Kiti rinkimai Jungtinėje Karalystėje turėjo vykti tik 2022 metais, tačiau dabartinio šalies premjero Boriso Johnsono vedami konservatoriai iniciavo pirmalaikius rinkimus. Pagrindinė priežastis – nesugebėjimas susitarti dėl „Brexito“, mat susiskaldžiusiame parlamente konservatoriams nepakanka daugumos ir sprendimas stringa.

Didžiosios Britanijos skyrybų su ES drama tęsiasi jau pusketvirtų metų. Parlamentas neranda vieningos pozicijos dar nuo tada, kai per 2017 m. rinkimus buvusios premjerės bei konservatorių lyderės Theresos May vedami konservatoriai prarado stabilią daugumą.

Tuomet valdžią jie išlaikė tik susitarę su Šiaurės Airijos Demokratine unionistų partija (DUP), kurie palaikė torius svarbiausiuose balsavimuose, tačiau oficialiai nebuvo valdančiosios koalicijos dalis. Nepaisant Th. May pastangų išspręsti „Brexito“ dramą, jos siūlomus susitarimus parlamentas atmetė ir galiausiai ji atsistatydino.

Šių metų liepą konservatorių lyderio ir ministro pirmininko pareigas perėmusio B. Johnsono siūlymai dėl „Brexito“ taip pat nesulaukė deputatų palaikymo.

Paskutinį kartą gruodį rinkimai vyko 1923 m. Paprastai partijos vengia rinkimų žiemą, nes prastesnis oras gali turėti įtakos balsavimui. Skaičiuojama, kad balsavimo teisę šiuo metu turi apie 46 milijonus rinkėjų.

Ką siūlo partijos?

Konservatorių lyderis B. Johnsonas tikisi, kad išankstiniai rinkimai padės pelnyti jo partijai daugumą. Jei premjero norai virs realybe, jis žada „Brexitą“ užbaigti iki dabar numatyto termino – 2020-ųjų sausio 31-os dienos.

B. Johnsonas planuoja, kad patvirtinus susitarimą dėl išstojimo, dėl tolimesnių tarpusavio santykių su ES bei laisvosios prekybos susitarimo jis susiderės per 2020 m. Premjeras taip pat žada, kad per trejus ateinančius metus 80 proc. Jungtinės Karalystės prekybos sudarys nauji sandoriai su pagrindiniais partneriais, tarp kurių mini ir JAV, rašoma „Vox.com“.

Be dėmesio „Brexitui“, B. Jonhsonas ir toriai kalba apie finansavimo sveikatos apsaugos sistemai didinimą, didesnę finansinę paramą policijai, kuri svarbi kovos su terorizmu kontekste.

Jeremy Corbyno vedamų leiboristų vizija dėl „Brexito“ kitokia – jie ketina iš naujo dėrėtis dėl „Brexito“, siekdami išlaikyti glaudesnį ryšį su ES. Taip pat žada po šešių mėnesių surengti antrąjį referendumą ir suteikti galimybę rinktis, ar pasitraukti iš bendrijos pagal leiboristų suderintas sąlygas, ar likti ES dalimi.

Be to, leiboristai daug dėmesio skiria britų socialinei ir sveikatos apsaugai ir teigia, kad dabartiniai valdantieji ją nualino.

Kita opozicijos partija, liberaldemokratai, nori apskritai atšaukti „Brexitą“. Kaip partijos lyderė Jo Swinson teigė „Politico.eu“, labiausiai proeuropietiškai Jungtinės Karalystės partijai pergalės atveju derėtis dėl „Brexito“ susitarimo būtų absurdiška.

„Brexito“ partija pasisako už pasitraukimą be jokio susitarimo.

Ko reikia daugumai?

Didžiojoje Britanijoje yra 650 rinkimų apygardų. Kiekvienoje išrenkama po vieną deputatą, kuris gauna vietą parlamente. Norint užsitikrinti stabilią daugumą ir neieškoti paramos tarp mažesnių partijų, reikia laimėti 326 mandatus. Jei Borisui Johnsonui ar Jeremy Corbynui pavyks pasiekti šį slenkstį, partijos lyderis galės kreiptis į karalienę dėl vyriausybės sudarymo.

Ką prognozuoja apklausos?

Praėjusį mėnesį sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ atlikta apklausa žadėjo toriams tvirtą 68 vietų daugumą, bet antradienį šios prognozės sumažėjo iki 28 mandatų daugumos. Paskutiniais „YouGov“ duomenimis, palaikymas toriams siekia 43 proc., prognozuojamos 339 vietos.

Parama leiboristams siekia 34 proc. ir prognozuojama 231 vieta, liberaldemokratus palaiko 12 proc. rinkėjų ir jiems prognozuojama 15 vietų.

Jeigu B. Johnsonui ir konservatoriams nepavyktų gauti daugumos, bet jis suformuotų kitą mažumos vyriausybę, pavyzdžiui, su „Brexito“ partija ar su DUP, jis rizikuotų pakliūti į tą patį užburtą ratą, kuriame buvo iki šiol, rašo „The Guardian“.

Kampanija buvo arši

Didžiojoje Britanijoje gyvenanti ir dezinformacijos analitike dirbusi lietuvė Aistė Pagirėnaitė pasakoja, kad rinkimų kampanija buvo arši, o tarp jos pažįstamų netrūko pasipiktinimo dėl dezinformacijos.

„Draugai ir kolegos, kurie turi balsavimo teisę, daug diskutavo apie tai, kad socialiniuose tinkluose plintančios melagingos žinutės ir iškreipti vaizdo įrašai, kuriais dalijosi politinės partijos, gali neigiamai paveikti rinkimų rezultatus.

Pavyzdžiui, kai leiboristai išleido savo manifestą, toriai sukūrė puslapį ir pasirūpino, kad „Google“ paieškoje, ieškodamas leiboristų manifesto, kaip pirmą pasiūlymą gautum tą puslapį, kuriame manifestas kritikuojamas.

O leiboristų lyderis J. Corbynas buvo pasidalinęs vaizdo įrašu su „Financial Times“ reporteriu, kuris, kaip rašė pats reporteris, buvo selektyviai paredaguotas. Vėliau įrašą politikas ištrynė“, – komentuoja A. Pagirėnaitė.

Jos teigimu, dažniausiai diskusijų centre atsidurdavo „Brexito“ klausimas, taip pat galima prekybos sutartis tarp Didžiosios Britanijos ir JAV.