Pasaulyje

2019.12.11 16:37

JAV ekspertas: mes stumiame Rusiją ir Kiniją suartėti

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.12.11 16:37

Vakarų pasaulis ima suprasti, kokį iššūkį kelia auganti Kinija, kuri, kaip ir Rusija, nepritaria dabartinei pasaulio tvarkai. Tačiau būtent Kinija nori pakeisti sistemą ir savo galia gali prilygti Vakarams, o norint tai atremti reikia laikytis kartu, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje kasmetinėje Lietuvos užsienio politikos konferencijoje kalbėję ekspertai.

Kinija pasinaudojo pasibaigus Šaltajam karui prasidėjusia globalizacija, tačiau neįsiliejo į laisvąjį pasaulį, kaip tikėjosi JAV ir kitos Vakarų valstybės, o tapo nauja varžove ir iššūkiu.

Hadsono instituto tyrėjas ir buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos narys gen. Robertas Spaldingas sako, jog JAV vadovai į tai reaguoja. Pasisakymuose imami akcentuoti principai ir vertybės bei pradedama suprasti, jog ankstesnis mąstymas, esą valstybių atvirumas, globalizacija atves ir prie demokratijos, nepasiteisino.

„Vėl save randame dvipolėje sistemoje, kur laisvasis pasaulis stoja prieš totalitarizmą, ir mums reikia susitelkti šioje kovoje“, – sako ekspertas.

Anot jo, šiandien Kinija, naudodamasi tarptautinėmis organizacijomis ir sistemomis, bando užgniaužti laisvę ir kitose valstybėse.

Globalios Britanijos programos „Henry Jackson Society“ direktorius Jamesas Rogersas pažymi, jog būtent Kinija tampa visaverčiu varžovu, galinčiu prilygti ar net pranokti Vakarus, ir ji nori užvaldyti bei pakeisti pasaulio tvarką.

„Mes tikėjomės, kad Kinija ir Rusija taps atsakingomis valstybėmis mūsų sistemoje. Bet joms turtėjant taip nenutiko, jos tapo tik labiau hegemoniškos“, – sako J. Rogersas ir priduria, jog būtent apie Kinijos suvaldymą Vakarų politiniam elitui reikės galvoti jau artimiausiu metu.

Analitikai pažymi, jog prie Kinijos iškilimo prisidėjo ir patys Vakarai, kai dosniai investavo šioje šalyje, įmonės čia perkėlė savo veiklą.

Iššūkis Baltijos šalims

Diskusijos dalyviai pabrėžia, jog į tarptautinę sistemą integruotis nenori ir Rusija. Šią šalį su Kinija vienija autoritarinis valdymas, jos abi nepalankiai žvelgia į žmogaus teises, demokratiją, teisės viršenybę.

„Mes jas stumiame prie suartėjimo. Turime nuspręsti, ar jas norime turėti kaip integralias mūsų tarptautinės sistemos dalis, ar tvarkytis su jomis kitaip“, – svarsto R. Spaldingas.

Jo teigimu, Vakarų šalims kalbant apie finansavimo gynybai didinimą, reikia suprasti ir technologijų svarbą bei labiau saugoti piliečių duomenis, o ne vien galvoti apie tradicines nacionalinio saugumo sritis.

„Kokiame pasaulyje mes norime gyventi? Ar pasaulyje, kur vyrauja demokratija ir žmogaus teisės, ar pasaulyje, kur dominuoja kinų pinigai?“ – klausia R. Spaldingas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad Kinija Europoje vis dažniau ima elgtis kaip Rusija ir bando siūlyti pavienėms šalims ar jų grupėms tam tikras privilegijas mainais į grąžą sau.

„Kinija keičia ir Europos politiką Rusijos atžvilgiu. Didelės ES šalys nori paveikti Rusiją, palenkti ją eiti su Europa, o ne su Kinija. Tai kelia iššūkį mums Baltijos šalyse, turime tai atidžiai stebėti“, – teigia politologė.

Anot J. Rogerso, tiek Kinija, tiek ir Rusija Vakarų pasaulį suvokia kaip grėsmę sau: „Mes keliame grėsmę jų režimams, jos negali leisti mūsų sistemoms, teisėms pasiekti jų žmonių. Jų tikslas – kad pasaulis taptų saugus jų autokratijoms.“

Sąjungininkų paieškos

R. Spaldingas pabrėžia, kad Kinija šiandien siekia sukurti sau palankių valstybių ratą, „Euraziją, sukoncentruotą aplink Kiniją“.

Tačiau, pasak J. Rogerso, galima Kinijos ir Rusijos sąjunga būtų pavojingesnė pastarajai valstybei nei Vakarams, nes rusams tektų visada taikytis prie dominuojančių kinų.

Augančias šių valstybių pastangas pakeisti vakarietišką pasaulio tvarką, pasak diskusijos dalyvių, galėtų atremti JAV ir kitų šalių didinama parama skatinant demokratizaciją, remiant institucijas ir teisės viršenybės principus.

Kartu reikėtų didinti ir Europos strateginę autonomiją. „NATO galėtų daugiau koncentruotis į konvencines grėsmes, o ES į hibridines. ES iš esmės turi puikius įrankius hibridinėms grėsmėms atremti – ekonomiką, technologijas, komunikaciją“, – svarsto M. Šešelgytė.

Ji pažymi, kad Vakarų šalys skirtingai vertina grėsmes savo saugumui, todėl pirmiausia reikėtų rasti kompromisus čia.

„Labai svarbu, kad ES pabrėžtų, kad Kinija yra ne partnerė, o strateginė konkurentė. Mes matysime ES strategijas dėl Kinijos, ko gero, labiau bus pabrėžiama konkurencija, ypač technologijų srityje. Kaip ES turėtų vertinti bendradarbiavimą su Kinija būtent technologijų srityje. Mes turėtume prie to prisijungti ir į tai įsilieti“, – sako TSPMI vadovė.