Pasaulyje

2019.12.14 22:15

Ne maras sužlugdė Romos imperiją ir nužudė pusę pasaulio gyventojų

LRT.lt2019.12.14 22:15

Maras dažnai įsivaizduojamas kaip žmonijos istoriją keičiantis reiškinys, tačiau, mokslininkų teigimu, šios ligos protrūkis, kaltintas prisidėjęs prie Romos imperijos žlugimo, greičiausiai neišnaikino pusės pasaulio gyventojų per keletą metų, rašo CNN.

Naujausi tyrimai analizuoja pirmosios istoriniuose šaltiniuose užfiksuotos maro pandemijos, taip vadinamo Justiniano maro, kuris, kaip buvo manoma, siautėjo pasaulyje nuo 541 m., padarinius.

Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad ligos protrūkis buvo labai svarbus įvykis, lėmęs reikšmingus demokratinius, ekonominius ir politinius pokyčius vėlyvosios antikos laikotarpiu, panašiai kaip Juodoji mirtis, siaubusi Europą viduramžiais, nurodo CNN.

„Jei šis maras, vos per keletą metų nušlavęs nuo trečdalio iki pusės visų Viduržemio jūros regiono gyventojų, buvo itin svarbus momentas žmonijos istorijoje, turėtume turėti kokių nors įrodymų, tačiau duomenys, kuriuos ištyrėme, nieko panašaus nerodo,“ – teigia Merilendo universiteto Nacionalinio socialinio ir aplinkos sintezės centro stažuotojas Lee Mordechai.

Siekdama ištirti ligos protrūkio padarinius, tarptautinė istorikų komanda išanalizavo įvairaus pobūdžio duomenų rinkinius, įskaitant istorinius tekstus, monetų apyvartą, laidojimo pobūdį, įrašus akmenyse, bioarcheologinius duomenis ir maro sukėlėjo genomą, rašo CNN.

Jie nustatė, kad šiam maro protrūkiui priskiriamų mirčių skaičius galėjo būti smarkiai išpūstas ir kad jis nevaidino tokio svarbaus vaidmens Viduržemio jūros regiono ar Europos transformacijoje. Maras taip pat nebuvo lemiamas veiksnys, sukėlęs Romos imperijos žlugimą.

L. Mordechai, kuris taip pat yra ir vienas iš Prinstono klimato kaitos ir istorinių tyrimų iniciatyvos (CCHRI) lyderių, teigia, kad pastaruosius kelis dešimtmečius istorikai vis labiau pabrėžia maro, kaip istorinių įvykių priežasties, svarbą ir vis dažniau priskiria jį prie Romos imperijos žlugimą nulėmusių veiksnių.

„Ypatingiems teiginiams reikalingi ypatingi įrodymai. Mes nerandame pakankamai faktų, patvirtinančių teiginį, kad JM [Justiniano maras] buvo tam tikra takoskyra,“ – teigiama žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbiamose tyrimo išvadose.

Tyrimo autorių teigimu, ankstesni mokslininkai visą dėmesį sutelkė į ryškiausius rašytinius šaltinius, pritaikydami juos ir kitoms Viduržemio jūros regiono sritims, tuo pačiu atmesdami šimtus to meto šaltinių, net neužsimenančių apie Justiniano marą, rašo CNN.

Duomenimis grįstas požiūris į istoriją

Skirtingai nuo Juodosios mirties laikotarpio, kuomet nuolat mirštant dideliam skaičiui žmonių, jie buvo laidojami masinėse kapavietėse, mokslininkų komandai nepavyko aptikti įrodymų, kad aptariamu laikotarpiu kapų, kuriuose būtų palaidota daugiau nei vienas žmogus, skaičius būtų išaugęs.

„Mes ištyrėme didelį žmonių palaidojimų duomenų rinkinį iki maro protrūkio ir po to ir nustatėme, kad maras neturėjo didelės įtakos tam, ar žmonės mirusiuosius laidojo atskirai, ar bendruose kapuose,“ – aiškina Humanitarinių mokslų ir istorijos tarybos dėstytoja, vėlyvosios antikos laikotarpį studijuojanti „CSLA-Cotsen“ podoktorantūros stažuotoja Prinstono universitete Janet Kay.

Be to, ežerų ar durpių nuosėdose randamų javų žiedadulkių kiekis nesumažėjo, kaip tai buvo nutikę Juodosios mirties laikotarpiu.

„Norėdami įvertinti žemės ūkio produkcijos apimtis, pasinaudojome žiedadulkių tyrimais, kurie neparodė jokio mažėjimo, sietino su dideliu mirčių nuo maro skaičiumi. Jei staiga būtų sumažėjęs žemę dirbančių asmenų skaičius, tai būtų atsispindėję žiedadulkėse, tačiau šis tyrimas nieko panašaus nerodo,“ – CNN aiškina tyrimo bendraautorius, CCHRI narys, Maxo Planko instituto Žmonijos istorijos mokslo tyrimų grupės vadovas ir Krokuvos Jogailos universiteto istorijos profesorius Adamas Izdebski.

Visgi L. Mordechai kalbėdamas su CNN prisipažino, kad šis duomenimis grįstas požiūris į istoriją turi tam tikrų trūkumų.

„Nė vienas iš šių duomenų rinkinių nėra tobulas. Bet šiuo metu tai yra geriausia, ką turime, – teigė jis. Ateities mokslininkai galbūt ras tikslesnių duomenų šaltinių, kurie paneigs mūsų išvadas.“