Pasaulyje

2019.12.07 09:43

Albertą Camus galėjo nužudyti KGB dėl jo kritikos sovietams

LRT.lt2019.12.07 09:43

Naujoje knygoje teigiama, kad antisovietine retorika pasižymėjusį rašytoją Albertą Camus galėjo nužudyti KGB. Prie 1960 m. Nobelio premijos laureato gyvybę nusinešusius autoavarijos esą galėjo prisidėti ir to meto Prancūzijos valdžia, rašo „The Guardian“.

Istorinėje knygoje teigiama, jog rašytoją galėjo nužudyti KGB šnipai dėl A. Camus antisovietinės retorikos. Rašytojas žuvo autoavarijoje, kai vairavęs jo leidėjas Michelis Gallimardas nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į medį.

Knygos autorius Giovanni Catelli pirmą kartą šią teoriją iškėlė dar 2011 metais. „Atrodė, kad incidentą sukėlė automobilio padangos sprogimas ar sulūžusi ašis. Ekspertai buvo sumišę, kad tai atsitiko ilgoje tiesaus kelio atkarpoje, kuri buvo 10 metrų pločio ir tuo metu ten tebuvo vos keli automobiliai“, – apie avariją 1978 m. rašė biografas Herbertas Lottmanas.

G. Catelli remiasi žymaus čekų poeto ir vertėjo Jano Zabrana 1980 m. dienoraščiu. Čia jis rašo, kad „žinomas ir svarbių pažinčių turintis vyras“ jam sakė, kad dėl avarijos atsakinga KGB: „Jie sugadino padangą įrankiu, kuris ją pradūrė, kai automobilis važiavo dideliu greičiu“.

Įsakymą nužudyti A. Camus esą davė tuometinis Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras Dmitrijus Shepilovas.

„Atrodo, žvalgybininkams prireikė trijų metų įgyvendinti įsakymą. (...) Jiems galų gale pavyko ir viskas įvyko taip, kad iki pat šiandien visi mano, jog Camus žuvo paprastoje autoavarijoje. Vyras atsisakė man atskleisti šaltinio tapatybę, bet užtikrino, kad šaltinis visiškai patikimas“, – J. Zabranos dienoraštį cituoja „The Guardian“.

1957 m. A. Camus publikavo tekstą, kritikavusį sovietų valdžą, 1956 m. viešai parėmė Vengrijos pavasarį ir kritikavo sovietų veiksmus jo metu. Jis taip pat atvirai šlovino rašytoją Borisą Pasternaką.

Studijos autorius G. Catelli kalbėjosi su čekų poeto žmona, kontroversišku teisininku Jacquesu Verges, kuris esą jam patvirtino, kad autoavarija buvo surežisuota, rašo „The Guardian“. Anot šio teisininko, KGB veiksmus parėmė ir to meto Prancūzijos žvalgyba, nes atvira A. Camus pozicija temdė Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos santykius, rašo „The Guardian“.

G. Catelli nurodo, kad jo teorijai nepritaria A. Camus dukra Catherine. Knygos iškeltą taip pat kritikavo Kembridžo universiteto prancūzų literatūros profesorė Alison Finch, kuri teigia, kad versiją remia rašytojai, filmų kūrėjai, o J. Zabrana buvo persekiojamas komunistų režimo, todėl turėjo savo priežasčių neapykantai. Ji taip pat nemano, kad prie to būtų galėjusi prisidėti Prancūzijos žvalgyba, nes tokiems veiksmams būtų reikėję aukščiausio laipsnio pritarimo, galbūt, net paties tuometinio šalies vadovo Charleso De Gaulle`io.