Pasaulyje

2019.12.14 15:22

Grenlandijoje susiduria JAV, Rusijos ir Kinijos interesai – kam pavyks laimėti strategiškai svarbią salą?

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT RADIJO rubrika „Naujienų žemėlapis“, LRT.lt2019.12.14 15:22

„Jeigu Grenlandijoje pratirps esantys ledynai, tai naudingųjų iškasenų gavyba ten pasidarys visiškai racionali ir įmanoma. Svarbiausia, kas ten yra, nekalbant apie dujas, naftą, uraną, cinką ir auksą, tai retieji žemės metalai. Šiuo metu net apie 90 proc. retųjų žemės metalų išteklių pasaulyje kontroliuoja Kinija“, – LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Sočios dotacijos iš Kopenhagos

Danijos žvalgyba Grenlandijos klausimą išskiria kaip vieną svarbiausių šalies saugumo iššūkių. Tokios pozicijos imtasi ne tik po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie salos pirkimą. Kitos didžiosios galios taip pat domisi Grenlandija.

Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje esanti Grenlandija – didžiausia pasaulio sala. Tiesa, turinti gyventojų tiek, kiek šeštasis pagal dydį mūsų šalies miestas Alytus – pusšimtį tūkstančių gyventojų. Jau dešimtmetį Grenlandija turi plačią autonomiją, tačiau užsienio politikos, saugumo ir imigracijos klausimai vis dar išlieka Kopenhagos rankose.

LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck sako, kad Grenlandijai Danija yra labai svarbi vien dėl tautinio identiteto, todėl kad didžiausia pasaulio sala yra Danijos dalis jau daugybę metų.

„Visa žvejyba ir dalis iškasenų yra labai svarbūs Danijai. Patys grenlandai neturi lėšų išlaikyti tokį gyvenimo standartą, kokį turi dabar, todėl Danija kasmet Grenlandijai skiria nemažą sumą pinigų išlaikymui“, – sako A. Hoffbeck.

Kasmet atšiaurią salą Arktyje pasiekia 600-ai milijonų JAV dolerių (540 mln. eurų – LRT.lt) iš Kopenhagos.

Kinijos monopolis

Pasak Aistės, dabar, prasidėjus klimato atšilimui, pradėjo tirpti ledynai, kurie dengė daugybę naudingųjų iškasenų. „Ilgus metus, dėl storo ledo sluoksnio, tas naudingąsias iškasenas pasiekti buvo labai sunku. Dabar, vis labiau tam sluoksniui plonėjant, Grenlandija pasidarė įdomi ne vienai šaliai“, – pastebi pašnekovė.

Būtent padidėjusį didžiųjų galių susidomėjimą Grenlandija, neseniai Danijos žvalgyba įvardijo kaip vieną didžiausių šalies saugumo iššūkių. Šalia tokių kaip terorizmas ir kibernetinės atakos. Pasak R. Bogdano, tirpstantys Grenlandijos ledynai tik dar labiau didina Kinijos interesus šioje, vis dar atšiaurioje, saloje.

„Jeigu Grenlandijoje pratirps esantys ledynai, tai naudingųjų iškasenų gavyba ten pasidarys visiškai racionali ir įmanoma. Svarbiausia, kas ten yra, nekalbant apie dujas, naftą, uraną, cinką ir auksą, tai retieji žemės metalai, – intriguoja R. Bogdanas. – Šiuo metu net apie 90 proc. retųjų žemės metalų išteklių pasaulyje kontroliuoja Kinija. Tie metalai naudojami visuose mobiliuosiuose telefonuose bei kitose aukštosiose technologijose, taip pat saulės baterijų gamybai, vėjo jegainėms. Jei Kinijai pavyktų kontroliuoti ir Grenlandijos žemės išteklius, ji ir toliau išlaikytų savo rankose monopolį“.

Dalį Kinijos investicijų Grenlandijoje Danija sustabdė.

Tarp Niujorko ir Maskvos

Tiesa, dar viena šalis, suaktyvinusi savo veiklą šiame regione – Rusija. A. Hoffbeck tikina, kad aplink Grenlandiją suaktyvėjo rusiškų lėktuvų skrydžių bei vis dažniau jūrose aplink salą pastebimi rusiški povandeniniai laivai.

„Manoma, kad Rusija Grenlandija domisi iš strateginės-geografinės pusės“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Danijoje.

O šie Rusijos veiksmai neraminai ne tik pačią Daniją, bet ir JAV. „Amerikiečiai ten turi savo bazę, kuri vadinasi Thule. Visų pirma, iš tos bazės yra palaikomas ryšys su kosminiais palydovais. Tai yra labai svarbu. Antras dalykas, kuo Grenlandija yra labai svarbi, tai ta bazė yra lygiai pusiaukelėje tarp Niujorko ir Maskvos. Kas ten pasistatys raketas, tas tiek vieną, tiek kitą pusę labai sėkmingai pasieks“, – konstatuoja R. Bogdanas.

Pasak jo, turint omenyje, kad Rusija dabar pradėjo labai aktyvinti savo buvimą Arktyje, apleisti tokią poziciją amerikiečiams, savo šiaurinį flangą, būtų tikrai neprotinga.

„Juo labiau, kad ta amerikiečių bazė yra sudedamoji ir labai svarbi priešraketinės ir priešlėktuvinės JAV gynybos dalis, dengianti visą šiaurinį Jungtinių Valstijų flangą“, – Grenlandijos geopolitinį svorį skaičiuoja politikos apžvalgininkas.

Bendras tikslas – apsaugoti nuo Rusijos

Kad Grenlandija JAV yra strategiškai itin svarbi, teigia ir šios šalies prezidentas D. Trumpas. Dar vasarą jis pareiškė apie norą šią salą tiesiog nusipirkti. Beje, vadindamas visa tai tiesiog dideliu nekilnojamojo turto sandoriu.

Į šį siūlymą kritiškai sureagavo tiek Danijos, tiek Grenlandijos politikai, tačiau nemažai apžvalgininkų primena, kad JAV jau ne kartą bandė salą įsigyti anksčiau. R. Bogdanas primena, kad maždaug trečdalį šios šalies teritorijos sudaro būtent iš kitų šalių nusipirktos žemės. Tiesa, dar 19-tame amžiuje.

Ir nors po Trumpo pareiškimų kilo nemaža diplomatinė krizė, A. Hoffbeck pastebi, kad dabar Danija ir JAV sugrįžo į įprastesnį bendradarbiavimą.

„Dabar jau sakoma, kad abiejų šalių politiniai santykiai yra neblogi. Abi šalys turi tą patį tikslą – salą apsaugoti nuo Rusijos, – tvirtina LRT RADIJO bendradarbė. – Kuomet Danija paskelbė, kad investuos papildomai pusantro milijardo kronų, kas yra apie 200 mln. eurų, stiprinti gynybai Arkties regione, JAV į tai sureagavo labai pozityviai. Danija buvo pagirta, kad puikiai prisideda prie NATO pajėgų ir iniciatyvų“.

Tačiau ne tik didžiosios galios turi interesų Grenlandijoje. Patys grenlandai vis iškelia platesnės autonomijos ar nepriklausomybės nuo Danijos idėją. Ir nors ši nepriklausomybės nuo Danijos idėja skamba sudėtingai, savo atitinkamą „pagalbą“ įvairios didžiosios šalys Grenlandijai vis pasiūlo.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Giedrės Trapikaitės parengta rubrika „Naujienų žemėlapis“

Taip pat skaitykite