Pasaulyje

2019.12.17 05:30

LRT iš Donbaso. Dėl oligarcho plieno gamyklų taršos Mariupolyje sniegas būna raudonas

Ronaldas Galinis, Specialiai LRT.lt iš Ukrainos2019.12.17 05:30

Pagrindinė šio miesto darbdavė tebėra metalurgija, tačiau esama jame ir ambicijų vieną dieną tapti Ukrainos startuolių sostine. Galbūt tada mieste ims „lyti“ investicijomis, tačiau kol kas virš jo tik kartais iškrenta raudonas sniegas, kaip patikina sutiktas vietinis. Susipažinkite – Mariupolis.

Spalį Mariupolyje surengtas investuotojų forumas, atidarytas paties prezidento Volodymyro Zelenskio ir pritraukęs apie 400 valdžios bei verslo atstovų. Apie Ukrainą tuo metu kalbėjo bene viso pasaulio žiniasklaida. Tiesa, ne dėl forumo, bet dėl Donaldo Trumpo numanomo spaudimo, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento sūnaus, dar neseniai dirbusio Ukrainoje.

Šalia Azovo jūros esantis miestas nuo fronto linijos nutolęs apie 20 kilometrų, todėl potencialius investuotojus veikiausiai reikia įtikinti ne tik pelno galimybėmis, bet ir saugumu. Kitas keblumas – Mariupolį pasiekti greitai nėra taip lengva, mat artimiausias oro uostas yra Zaporožėje, iki kurios dar keli šimtai kilometrų. Visgi dar iki forumo Vyriausybei pavyko pabaigti kelio rekonstrukciją, tad šiandien šis ruožas yra vienas patogiausių, kokius galima rasti kelių tarsi Marso paviršius nestokojančioje Ukrainoje.

Oligarcho metropolis

Geležinkelio iš visų pusių apjuostas Mariupolis strategiškai svarbus Ukrainai dėl savo uosto, čia taip pat veikia 35 tūkst. žmonių įdarbinančios dvi didelės gamyklos, priklausančios turtingiausiam šalies oligarchui Rinatui Achmetovui. Kai kurie mariupoliečiai už tai dėkingi, kai kurie R. Achmetovą ir jo plieno fabrikus keikia dėl taršos.

Po miestą mus lydėjęs vairuotojas teigia, kad žiemą Mariupolyje kartais iškrinta rausvas sniegas – dėl ore esančių dalelių, susidariusių plieno apdirbimo metu.

„Nesąmonė. Netgi sovietmečiu skalbinius džiaudavom lauke, ir niekada nieko“, – nukerta Nikolajus Koliada, 32-ejus metus dirbantis „Iljičiaus“ gamykloje (vienoje iš dviejų minėtų). Tarsi patvirtindami, kad nėra pavojaus sveikatai, tiek Nikolajus, tiek kiti gamyklos teritorijoje sutikti darbuotojai vaikšto be respiratorių. Žinoma, taršiausias gamyklos vietas aplenkiame.

Dabar Nikolajui 54-eri ir gamykloje jis dirba fotografu. Renginių daug, reguliarių svečių – nuo politikų iki žurnalistų – taip pat, todėl ir darbo netrūkstąs, sako vyras. Gamykla turi netgi savo laikraštį, kurio tiražas siekia 10 tūkstančių egzempliorių. Ten ir atsiduria Nikolajaus nuotraukos, taip pat, žinoma, kaip ir oficialiame interneto puslapyje.

Paklaustas, kodėl nusprendė pakeisti veiklos profilį ir palikti gamybos cechą, pašnekovas atsako: „Ja – umnyj“ (liet. „Aš – protingas“). Abu Nikolajaus tėvai taip pat dirbo „Iljičiaus“ gamykloje, kai šis pavadinimas dar buvo suteiktas kito, kur kas žinomesnio Iljičiaus garbei – Vladimiro Lenino. 2014 m. Ukrainoje pradėjus dekomunizacijos procesą, krintant sovietinių lyderių statuloms bei keičiantis gatvių ir įstaigų pavadinimams, R. Achmetovo valdoma gamykla rado gudrią išeitį – pavadinimą „atidavė“ kitam Iljičiui, sovietų Ukrainos mokslininkui metalurgui Zotui Nekrasovui.

Šeimos tradicijos Nikolajaus sūnus nepratęsė – dirba programuotoju.

Pašnekovas, be abejonės, žino miestiečių nusiskundimus bei yra girdėjęs pravardę, duotą abi gamyklas valdančiam „Metinvest“ koncernui, – „Smertinvest“ („smert“ rusiškai reiškia mirtį – aut. past.).

„Jeigu užsidarys gamykla, miesto nebeliks“, – visgi sako N. Koliada ir priduria, kad „iš pradžių reikia kažką sukurti“, o tik paskui naikinti.

Nuogąstavimai dėl taršos nėra iš piršto laužti. Praėjusiais metais Ukrainos Centrinė geofizikos observatorija ištyrė oro sudėtį 39-iuose didžiausiuose šalies miestuose, ir Mariupolis čia pralenkė visus.

Naujos vaikų poliklinikos-diagnostikos centro alergologė Jelena Bojarenko visgi sako, kad apie statistikos patikimumą sudėtinga kalbėti, nes „mažesniuose miestuose nėra geros diagnostinės bazės“, o Mariupolyje ji yra „tinkamo lygio“.

„Kreipimųsi padaugėja, kai mieste tvyro smogas, tada daugiau vaikų ateina su nusiskundimais – dėl kosulio, gerklės perštėjimo. Ir netgi sveiki vaikai ir suaugusieji tuo periodu taip pat jaučia simptomus. (...) Taigi, žinoma, su ekologinėmis problemomis ryšys akivaizdus“, – neneigė su LRT.lt kalbėjusi gydytoja.

Reaguodama į skundus „Metinvest“ įsipareigojo įrengti naujas filtravimo sistemas, kurios gamyklų taršą turėtų sumažinti. Tiesa, produkcijos apimtis abi gigantiškos gamyklos taip pat didina.

Karo randai

Prieš penkerius metus Mariupolyje, kaip ir kitose rytų Ukrainos dalyse, vyko kovos su dar pavojingesniu priešu nei užterštas oras. Prasidėjus karui su Rusija ir jos remiamais separatistais, 2014 m. balandį miestas buvo užimtas dviem mėnesiams, po jų vėl sugrįžo Kijevo kontrolėn.

Apie buvusias kovas iki šiol liudija buvusi policijos nuovada, šturmuota tų metų gegužę. Per susirėmimą žuvo 4 ukrainiečių pareigūnai ir apie 20 užpuolikų, o suniokoto pastato griaučiai išlikę iki šiol.

Mariupolyje dirbanti vaikų psichologė Larisa Čogovec LRT.lt kalbėjo ir ne apie fizinius randus mieste.

„Šiuo metu labai daug panikos atakų – tai nerimo būsena, kai vaikas ima dusti ar tarsi žemės po kojomis nejaučia. Ir kai imu klausinėti, paaiškėja, kad beveik visada būna koks nors epizodas prieš maždaug ketverius metus“, – sakė psichologė, paklausta, ar dažnai susiduria su traumomis, suformuotomis karo.

„Aš esu ir krizių psichologė, mes mokėmės, kaip padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo karo, esu dirbusi su tokiais žmonėmis. Mus perspėjo, kad po trejų–ketverių metų bus tokių psichosomatinių susirgimų padidėjimas. Nežinau, koks dažnis tai procentais, galbūt 20 ar 30 proc.“, – pridūrė pašnekovė.

Neišnykti Vakarų Ukrainos šešėlyje

Mariupolio investicijų forume V. Zelenskis mėgino įtikinti, kad didžiulis potencialas yra ne tik Ukrainos vakaruose, bet ir rytinėje pusėje.

„Tikrai esate girdėję apie verslininkus, kurie netikėjo „Google“ ar prarado galimybę nusipirkti „WhatsApp“ pusvelčiui. Ukraina yra galimybių šalis ir šiandien jos beldžiasi į jūsų duris. Bet galimybė niekada nesibeldžia du kartus“, – forumo dalyviams sakė V. Zelenskis.

Sulig forumu Mariupolyje atsidarė ir nauja biblioteka bei „kūrybinės dirbtuvės“. Tikimasi, kad ši vieta taps ne tik patogia žinių erdve miestiečiams, bet ir komerciškai sėkmingų iniciatyvų vieta.

„Mūsų pirmoji programa vadinasi „Startup workout“, jos tikslas yra padėti žmonėms, kurie, pavyzdžiui, turi idėjų, bet nėra programuotojai ir negali jų įgyvendinti arba atvirkščiai. Arba dirba rinkodaros srityje ir yra pasirengę „parduoti“ bet ką, tik laukia kokio nors šaunaus produkto. Gali ateiti čia netgi be idėjos, svarbu, kad turėtum motyvacijos. Šiuo metu turime daugiau kaip 50 paraiškų į 20 laisvų vietų, o registraciją paskelbėme tik praėjusią savaitę“, – sakė skyriaus komunikacijos specialistė Marija.

Kaip pavyzdį, jog Mariupolyje gabumų nestinga, tačiau dėl galimybių stokos vyksta protų nutekėjimas, ji pateikia 27 tūkst. vartotojų turinčią programėlę „City Bot Nazar“ – ši sukurta mariupoliečių, rodos, neapsikentusių dažnų įvairaus pobūdžio avarinių darbų mieste ir perspėja apie juos telefone.

Dieną prieš investuotojų forumo renginius Amerikos prekybos rūmai ir „Citi“ kompanijos padalinys Ukrainoje pristatė įmonių apklausą. Anot jos, 82 proc. bendrovių svarsto plėsti verslą Ukrainoje, 88 proc. prognozuoja, kad jų metinės pajamos šiemet bus didesnės negu pernai, o 64 proc. respondentų teigė pastebėję geresnes sąlygas šalyje.

Verslo klimatas Ukrainoje, rodos, kur kas gaivesnis nei oras Mariupolyje.