Pasaulyje

2019.12.06 11:50

Įvertino Nausėdos triumfą po NATO susitikimo: sveikinti savęs nėra su kuo

Ronaldas Galinis, LRT.lt2019.12.06 11:50

Lietuvos užsienio politika pasižymi tęstinumu, tačiau keičiantis aplinkiniam pasauliui, tęstinumas virsta inercija. Tai matyti vertinant santykius su dominavimą Europos politinėje darbotvarkėje lėtai, bet užtikrinai perimančia Prancūzija, kuriai Lietuvos užsienio politikos formuotojai skiria nepakankamai dėmesio, kalbėta šalies politologų metinėje konferencijoje.

Tęstinumas ar inercija?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtame renginyje taip pat įvertinti pirmieji penki Gitano Nausėdos kadencijos mėnesiai.

Profesorės Dovilės Jakniūnaitės atliktoje ekspertų apklausoje teirautasi, kaip šie vertina G. Nausėdos kadencijos startą.

23 užsienio politiką sekantiems Lietuvos ekspertams užduoti trys klausimai: kas įsiminė; už ką pagirtų; už ką kritikuotų. Tarp įsimintiniausių beveik pusmečio akcentų 12 kartų paminėta Baltarusijos strategija, po penkis kartus – Lenkija ir užsienio vizitų gausa, keturis – rugsėjo pabaigoje prezidento pasakyta kalba Jungtinėse Tautose.

Pastaruosius dalykus dalis ekspertų vertino kaip teigiamiausius kadencijos bruožus, tačiau dėmesys Baltarusijai taip pat vertintas ir kaip klaidinga strategija diktatoriškos ir aiškiai prorusiškos valstybės atžvilgiu, bet to, šis dėmesys, anot respondentų, stokojantis turinio. „Kaita vardan kaitos, retorika – vardan retorikos. (...) Iš principo dominuojantis sutarimas, kad ji yra tuščia“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Keletas ekspertų gyrė G. Nausėdą už atkreiptą dėmesį į ekonominę diplomatiją, Baltijos šalis. Kalba JT teigiamai įvertinta dėl išlaikytos linijos Rusijos atžvilgiu.

Profesorė taip pat pastebėjo, kad vertinimai Rusijos atžvilgiu išsiskyrė, tačiau pastaruoju metu matoma ir nuomonių tarp ekspertų, kaip apskritai reikia kalbėti apie kaimynę, prieštaros – konsensuso, vyravusio prieš penkmetį, nebeliko.

„Tai yra įdomi tendencija, kurią matau pastaraisiais metais vis ryškėjančią“, – sakė politologė.

Nemažai apklaustųjų G. Nausėdos pirmaisiais mėnesiais pasigedo aiškesnio požiūrio į ES strategiją išreiškimo, taip pat problemišku daliai pasirodė didesnių tikslų ir idėjų nebuvimas.

„Tarsi turime gražų ir reprezentatyvų prezidentą, o ar turėsime užsienio politiką, kai kas nors keisis ar vers mus keistis – tai yra didysis klausimas“, – pranešimą baigė D. Jakniūnaitė.

Užsienio politika – vėluojanti, nespėjanti paskui permainas

Pranešimą pavadinimu „Saugumo bendradarbiavimo krypčių paieškos Europoje“ pristačiusi Marylando universiteto mokslininkė Eglė Murauskaitė problemiškiausia vieta užsienio politikos lauke įvardijo pasyvumą santykiuose su Prancūzija.

Angelai Merkel perleidus vadovavimą Vokietijos krikščionių-demokratų partijoje, o 2021 m. pasibaigsiant jos kaip kanclerės kadencijai, vis svarbesne Europos Sąjungos politinės darbotvarkės formuotoja tampa Prancūzija, lyderio rolės noriai siekia Emmanuelis Macronas.

G. Nausėdos triumfališką šią savaitę įvykusio NATO viršūnių susitikimo vertinimą E. Murauskaitė aptarė kritiškai, „mažų mažiausiai kaip galvos kišimą į smėlį“.

Prezidentas džiaugėsi, jog Rusijos grėsmė išliko prioritetine aljanso narėms, tačiau E. Macronas kalbėjo kur kas aptakiau, apie šią kalbėdamas kaip apie „vieną iš galimų problemų tarp kitų problemų“. Bendraminčių santykių su Rusija klausimuose ratui neišsiplėtus, ryškėjant priešingam norui gerinti santykius, „savęs sveikinti nėra su kuo“, sakė E. Murauskaitė.

„Iš trijų europos galios polių – Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos – atrodo, kad mes esame sudėję visus kiaušinius į Vokietijos krepšį. Mane pralinksmino vienas momentas, kaip mes save apgauname, kad tuos santykius mes balansuojame“, – sakė E. Murauskaitė, pateikusi Lietuvos karių misijos Malyje pavyzdį.

„Retorine prasme mes sakome, kad Prancūzija vykdo oro palaikymo misiją, o mes siunčiame karius į Sahelį – valio, balansas, bet (…) iš tiesų dalyvaujame Jungtinių Tautų misijoje, ir toje JT misijoje Lietuva dalyvauja po Vokietijos vadovavimu“, – pabrėžė politologė.

Anot E. Murauskaitės, „jeigu Europos saugumas stovi ant trijų kojų, tai Lietuva laikosi apsikabinusi vieną iš jų“.

Konferencijos tiesioginę transliaciją galite stebėti LRT.lt portale čia.