Pasaulyje

2019.12.04 15:06

Nausėda po NATO viršūnių susitikimo: Turkija pritars Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams

Lietuva inicijuotų dialogą su Rusija, jei šios elgesys pasikeis
Andrius Balčiūnas, LRT.lt, Vaidotas Beniušis, BNS2019.12.04 15:06

Baltijos šalys ir Lenkija trečiadienį sutarė su Turkija, kad ji patvirtins atnaujintus jų gynybos planus, pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidentas viršūnių susitikimo rezultatus pavadino „ne gerais“, o „puikiais ir fantastiškais“, nes Turkija pritarė gynybos planams Baltijos šalims ir Lenkijai bei Aljansas parengė deklaraciją, kurioje „pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė“.

Nausėda iš Londono: sutarėme, kad NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai bus patvirtintas

Jis teigia, kad prie sėdėdami prie darybų stalo sąjunginių valstybių vadovai demonstravo supratimą, kad Rusijos agresyvus elgesys su savo kaimynais prisideda prie dabartinio pasaulio neramumo.

Sąjungininkai taip pat aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją: „Tai nebūtinai turi laikoma kažkokiu rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti savo aiškią politiką šiuo atžvilgiu.“ G. Nausėda sakė, kad Lietuva solidarizuojasi su valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę.

„Lietuva tikrai nėra ta valstybė, kuri nori vien tik tai gauti iš bendrijos. Lietuva yra valstybė, kuri yra labai atsakingai pasirengusi prisidėti ten, kur mes galime prisidėti“, – sakė Lietuvos prezidentas, pridėdamas, jog Lietuva prisideda vykdydama savo įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo bei dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose.

Lietuvos prezidentas sakė, kad pietinės NATO valstybės daugiau akcentuoja terorizmo, pabėgėlių grėsmę, „kitos valstybės, gal kurios yra gana toli geografiškai nuo Rusijos, įžvelgia Rusijos grėsmę“, bet esą visiems pavyksta rasti sutarimą ir priimti bendras deklaracijas.

Paklaustas, kiek šalių lyderių kalbėjo apie Rusijos grėsmę, o kiek apie kitas, G. Nausėda sako „neskaičiavęs“: „Tikrai aiškiai daugiau valstybių įvardino Rusijos grėsmę, taip, kai kurios valstybės teigia, kad Rusija nėra grėsmė ir nori aktyvesnio dialogo su Rusija. Tai turbūt, sakyčiau, galima rasti tam tikrą balansą.“

Jis teigė, kad kol Rusija nepakeis savo elgesio ir „aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu“, dialogas „vos vos rusena“.

„Jei keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus. Ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių“, – sakė G. Nausėda.

Dėmesys gynybos planams

Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog NATO sąjungininkai pasiekė principinį sutarimą dėl atnaujintų gynybos planų Baltijos šalims ir Turkijai, o jo techninės detalės bus nustatytos vėliau.

„Pokalbio metu sutarėme, kad NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai bus patvirtintas“, – pranešime spaudai sakė G. Nausėda.

Anot jo, tai rodo praktinį NATO kolektyvinės gynybos 5-ojo straipsnio įgyvendinimą: „Jei leisite išsireikšti metaforiškai, penktasis straipsnis buvo pakibęs kaip tas žaisliukas ant eglutės, bet dabar mes jį galėsime pilnai apstatyti visa būtina technine ir organizacine infrastruktūra.“

Turkija esą nebeprieštaravo gynybos planų patvirtinimui.

„Niekas nieko už tai mainais iš mūsų nereikalavo“, – sakė G. Nausėda, pridėdamas, jog Turkijos prezidentui Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai padėkojo už „solidarią laikyseną“ ir „sprendimą“ pritarti atnaujintiems gynybos planams.

Viršūnių susitikime esą nebuvo aptarti Turkijos reikalavimai, kad NATO pripažintų Kurdų liaudies savigynos dalinius (YPG) Šiaurės Sirijoje teroristine organizacija. Turkija blokavo gynybos planų pasirašymą būtent dėl šio savo prašymo: „Manau, kad šį klausimą mes išspręsime.“

Gynybos finansavimas

G. Nausėda pažymėjo, kad vis daugiau NATO šalių didina finansavimą gynybai. Šiandien jau 8 šalys skiria gynybai 2 proc. BVP, o kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas ir atvirai kritikuoti sąjungininkus dėl per mažo finansavimo, tokių tebuvo trys.

Todėl susitikime Londone D. Trumpas esą gynybos finansavimui skyrė mažiau dėmesio ir matė sąjungininkų norą aktyviau prisidėti prie savo gynybinių pajėgumų stiprinimo.

„Valstybės dar tik kurios pakeliui, vis tiek eina teisinga kryptimi. Tai yra didelis pasiekimas“, – sakė G. Nausėda.

Per 2 proc. BVP ar daugiau gynybos finansavimui skiriančių valstybių vadovų ir D. Trumpo bendrus pietus, kurie vyksta po interviu, G. Nausėda sakė perduosiantis Lietuvos žinią apie tai, kad augančios išlaidos gynybai „yra skiriamos pirmiausiai saugiam ir taikiam Lietuvos žmonių darbui, kad jie galėtų kurti savo gerovę. Kad indas, kuriame esame, būtų saugus ir nesuskilęs. Ir kad būtent saugumo sąlygomis galima pasiekti geriausių ekonominių, socialinių rezultatų.“

Taip pat Lietuvos prezidentas žadėjo, kad Lietuva laikysis politinių partijų pasiekto nacionalinio susitarimo dėl finansavimo gynybai didinimo.

Lietuvos prezidentas atsisakė įvardinti „priešus“, siūlė naudoti „varžovų“ terminą. „Atgrasymas, mano nuomone, tikrai yra kur kas svarbesnis. Ta prasme, (...) kad geriausias mūšis yra tas, kurio varžovas, konkurentas ir priešas net ir nenori pradėti. Tie nepradėti mūšiai yra didžiulis mūsų pasiekimas. Tik tokiomis sąlygomis galime būti saugūs ir kurti mūsų gyvenimą“, – sakė G. Nausėda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.