Pasaulyje

2019.12.03 20:44

JAV atsargos generolas: Turkijos veto Baltijos gynybos planams – žalingas, bet tai ne katastrofa

Vaidotas Beniušis, BNS2019.12.03 20:44

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas sako, kad Turkijos sprendimas blokuoti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus gali apsunkinti karinį planavimą, tačiau tai nėra katastrofa, nes kiti planavimo instrumentai išlieka.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pabrėžė, kad karininkai privalo atsižvelgti į tai, kokie gynybos planai yra formaliai patvirtinti visų NATO narių Šiaurės Atlanto Taryboje.

„Nuostata, kad oficialių planų negali būti be formalaus Šiaurės Atlanto Tarybos pritarimo, yra svarbi Aljanso susitarimo dalis. Manau, žmonės teisingai keltų klausimus, kokį planavimą jie gali atlikti, jeigu neturima oficialaus plano“, – interviu BNS sakė B. Hodgesas.

Jo teigimu, karininkai atsižvelgia į NATO patvirtintus planus, nustatydami poreikius ir planuodami pratybas, kuriose išbandoma, kaip šie planai būtų praktiškai įgyvendinami.

Tačiau, pasak B. Hodgeso, planavimui taip pat svarbūs egzistuojantys nacionaliniai planai ir dvišaliu pagrindu su JAV sukurti gynybos planai.

„Aišku, kiekviena iš valstybių turi savo gynybos planus. Jungtinės Valstijos planavimą su skirtingomis šalimis vykdė dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu. Taigi, negalima sakyti, kad joks planas neegzistuoja“, – teigė atsargos karininkas.

B. Hodgesas sakė tikįs, kad Turkija galiausiai leis patvirtinti planus, tačiau pabrėžė, kad NATO sąjungininkai privalo atsižvelgti į jos nerimą dėl saugumo grėsmių iš Sirijos.

„Labai tikiuosi, kad Turkija leis šiuos planus formaliai patvirtinti. Tai nėra katastrofa – tai nėra naudinga, bet nėra katastrofa. Kaip žinome iš istorijos, koalicijose iškildavo iššūkių“, – kalbėjo B. Hodgesas.

„Esu įsitikinęs, kad visi profesionalūs vyrai ir moterys karinėje struktūroje, civiliai ir uniformuoti pareigūnai daro viską, ką jie turėtų daryti, esanti tokio pobūdžio suvaržymams“, – pridūrė jis.

B. Hodgesas JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavo 2014–2017 metais. Šiuo metu jis dirba Europos politikos analizės centre (CEPA).

Turkijos atsisakymas patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą tapo svarbia tema antradienį Londone prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime.

Ginčus kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

Lietuvai viršūnių susitikime atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad gynybos planų klausimą sieks aptarti tiesiogiai su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu).

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami, siekiant grėsmės atveju užtikrinti spartesnį didesnių sąjungininkų pajėgumų dislokavimą, įskaitant oro gynybą.