Pasaulyje

2019.12.03 15:51

Rusija priėmė naują „užsienio agentų“ įstatymą – ką jis reiškia ir kodėl gresia kiekvienam internautui?

LRT.lt2019.12.03 15:51

Rusija priėmė įstatymą, leisiantį atskirus žurnalistus ar tinklaraštininkus vadinti „užsienio agentais“. Šis žingsnis, kritikų teigimu, dar labiau sugriežtins žiniasklaidos ir žodžio laisvės kontrolę, skelbia „The Moscow Times“.

Pagal pirminę įstatymo redakciją, kurią 2017 m. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė reaguodamas į JAV sprendimą riboti Kremliaus valdomas žiniasklaidos priemones, bent 9 JAV finansuojamos naujienų agentūros atitinka „užsienio agento“ apibrėžimą.

„The Moscow Times“ paaiškina, ką reiškia naujasis įstatymas:

Kas gali būti vadinamas „užsienio agentu“?

Šis įstatymas taikomas bet kokiam internete informaciją skelbiančiam ir iš užsienio šaltinių atlygį už tai gaunančiam asmeniui.

Taip pat bet kuris asmuo, platinantis užsienio visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją gali būti pavadintas „užsienio agentu“.

Rusijos Dūma patvirtino, kad pagal naująjį įstatymą „užsienio agentais“ gali būti tiek užsieniečiai, tiek ir Rusijos piliečiai.

Kas nutinka „užsienio agentams“?

Bet kokia medžiaga, įskaitant ir įrašus socialiniuose tinkluose, kurią skelbia iš užsienio finansavimą gaunantis asmuo, bus ženklinama kaip informacija, kurią platina užsienio agentas. Šį prierašą turės pridėti pats informaciją platinantis asmuo arba tinklalapis, kuriame jis ar ji tą informaciją skelbia, o ne vyriausybė.

Bus reikalaujama, kad „užsienio agentai“ Rusijoje steigtų juridinius asmenis, su kuriais Rusijos teisingumo ministerija galėtų bendrauti.

Ką sako ekspertai?

„Tai gali suveikti kaip tam tikras šaltas dušas žurnalistams, tinklaraštininkams, ekspertams ir kitiems, pirmiausia, internete informaciją platinantiems žmonėms,“ – sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Desiras.

„Pirmiausia, įstatymas prieštarauja Rusijos konstitucijai ir peržengia joje įtvirtintas teises. Jis atitinka totalitarinės, o ne demokratinės sistemos įstatymų modelį. Be to, kalbant apie teisinius metodus, šis įstatymas yra pasmerktas selektyviam taikymui. Neįmanoma jo taikyti paraidžiui ar susekti visus pažeidimus. Jis sukurtas, siekiant selektyviai nubausti tuos, kuriuos kažkas nori nubausti,“ – „The Moscow Times“ paaiškino „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertas Andrejus Kolesnikovas.