Pasaulyje

2019.12.03 07:27

Ginčų temdomame NATO jubiliejiniame susitikime – vienas svarbiausių klausimų Lietuvai

Nausėda atvyko į Londoną
Jolanta Paškevičiūtė, Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.12.03 07:27

Londone antradienį prasidės NATO viršūnių susitikimas, skirtas aljanso 70-mečiui. Į jį renkasi 29 valstybių lyderiai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pirmadienį atvyko į Londoną. 

NATO paskelbė, kad sutartus 2 procentus BVP gynybai skiria 9 šalys, įskaitant Lietuvą. Šių šalių lyderius JAV prezidentas trečiadienį kviečia atskirų pietų. Tačiau kritikai sako, kad tokie grupės šalių susitikimai skaldo aljanso vienybę.

Anksčiau tikėtasi, kad aljanso įkūrimo 70-metis bus paminėtas šventiškai, bet jubiliejaus iškilmes temdo ginčai – tarp Turkijos ir kitų sąjungininkių, Prancūzijos prezidento pareiškimai ne tik apie NATO „smegenų mirtį“, bet ir apie geresnių santykių su Rusija būtinybę. Ginčo su Turkija įkaitėmis tapo Baltijos šalys ir Lenkija. Turkija atsisako patvirtinti naujus jų gynybos nuo Rusijos planus, kol sąjungininkai nepritars Ankaros pozicijai dėl kurdų.

NATO jubiliejinis susitikimas nešventiškas

Lygiai prieš 70 metų 12 valstybių lyderiai parašais patvirtino sėkmingiausiu vadintą aljansą. Vis dėlto 70-mečio minėjimas nebus sąjungininkų vienybės šventė. NATO valstybių lyderiai, susirinkę Londone, mėgins ieškoti bendro vardiklio ir dėl išlaidų gynybai, santykių su Rusija, ir dėl lyderystės.

Donaldas Trumpas nuolat kaltina sąjungininkes europietes dėl per mažų išlaidų gynybai ir tai kartos Londone.

„Padėtis nesąžininga – mes per daug mokame. NATO generalinis sekretorius sakė, kad mes, tai yra, aš, atsakingas už tai, kad šalys, kurias mes giname, papildomai skirtų 130 milijardų, tos, kurios nemokėjo, vengė mokėti. Apie tai kalbėsime“, – tvirtino D. Trumpas.

Kai Prancūzijos prezidentas, kaip teigia Paryžius, norėdamas išprovokuoti rimtą diskusiją dėl aljanso ateities netikėtai interviu žurnalui „Economist“ pareiškė, esą NATO „smegenys mirusios“, kiti lyderiai ne juokais įpyko. Esą, net ir norėdamas paskatinti diskusiją Emmanuelis Macronas „peržengė ribas“.

Santūrumu pasižyminti Angela Merkel viešai atsakė kaip niekada aštriai, o siaurame rate, pasak laikraščio „New York Times“ , ir vaizdingai – pavargau, rinkti tavo sudaužytų puodelių šukes, kad po to galėtume drauge gerti arbatą.

„Galima pagrįstai teigti, kad NATO gyva, iš tikrųjų nuo galvos iki kojų, net jei yra ir kitų diagnozių“, – tvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Turkijos prezidentas rėžė tiesiai šviesiai prezidentui E. Macronui: „Turite pasitikrinti, ar jūsų smegenys nėra mirusios.“

Kita vertus, ko galima tikėtis, kai E. Macronas kalba lyg būtų ne Prancūzijos, o Rusijos vadovas: „NATO – kolektyvinės gynybos organizacija. Prieš ką? Nuo ko ginasi? Klausimą reikia išsiaiškinti, ir matyti, kad tai labai strateginis klausimas. Kartais girdžiu: ar mūsų priešas Rusija? Ar Kinija? Ar transatlantinio aljanso misija – vadinti jas priešėmis? Aš taip nemanau. Mūsų bendras priešas aljanse – terorizmas.“

Svarbiausias klausimas Lietuvai

Apžvalgininkai sako, kad vieni svarbiausių klausimų – Aljanso santykiai su Rusija bei valstybių narių finansavimas gynybai. Savo ruožtu politologė Margarita Šešelgytė teigia, kad vienas svarbiausių klausimų Lietuvai – įtikinti Turkiją, jog ši pritartų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimui.

„Jeigu NATO bus dideli nesutarimai, tai me būsim tie, kurie gali pajusti to pasekmes. Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Turkija blokuoja Baltijos valstybių ir Lenkijoje gynybos planų atnaujinimą. Ką reikėtų daryti – tai kelti mūsų saugumo klausimus ir bandyti tartis, kad mums tikrai labai svarbūs tie gynybos planai ir reikia juos atnaujinti“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė M. Šešelgytė.

Į Turkijos ginčą su Jungtinėmis Valstijomis dėl jos karinės operacijos Sirijoje pavojingai įveltos ir Baltijos šalys bei Lenkija. Ankara neslepia, kad vetuos Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimą, jeigu NATO politiškai nepalaikys kurdų puolimo Sirijos šiaurėje. Savo ruožtu NATO narės puls Turkiją ir jos įsigytų rusiškų oro gynybos sistemų S-400.

Jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime bus kalbama apie atskirus Vokietijos ir Prancūzijos siūlymus sudaryti vadinamąją išminčių tarybą – ekspertų komitetą, kuris pateiktų siūlymų, kaip gerinti aljanso strateginį planavimą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neslepia – Vokietijos planas jam patinka, Prancūzijos – jis vertina skeptiškai. Oficialaus bendro pareiškimo NATO 70-mečio