Pasaulyje

2019.12.02 19:30

LRT trumpai: apie ką viršūnių susitikime kalbės susipykę NATO lyderiai?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.12.02 19:30

Trečiadienį Londone susirinkę 29 NATO valstybių lyderiai paminės Aljanso veikimo 70-ąsias metines ir aptars saugumo klausimus. Valstybių vadovai veikiausiai kalbėsis, kas yra pagrindinis Aljanso priešininkas, o nauji lyderių apsižodžiavimai diskusijų nepalengvins.

Lyderių deryboms, anot žiniasklaidos, skirtos tik 4 valandos. Anot LRT.lt kalbinto Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDC) direktoriaus Sveno Sakkovo, po susitikimo paskelbta deklaracija veikiausiai bus bendro pobūdžio.

Gynybos planų klausimas

Tai bus pirmasis NATO viršūnių susitikimas Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.

Praėjusią savaitę agentūra „Reuters“ remdamasi šaltiniais atskleidė, jog Turkija blokuoja atnaujintų NATO gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai pasirašymą, mainais reikalaudama, kad Aljansas paremtų šalies veiksmus Šiaurės Sirijoje ir pripažintų Kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG) teroristine organizacija.

Baltijos šalių ministrai viešuose komentaruose ramino, jog NATO turi reikiamus gynybos planus, o Aljanso viduje vyksta derybos.

„Kol kas aš pasitikiu (Turkija) ir tikiuosi, kad sąjungininkai, NATO organizacija kaip visuma, ieško sprendimo būdų, derasi ir suras tuos sprendimus, kurie patenkintų visas puses. Todėl susilaikysiu nuo kažkokių kategoriškų vertinimų. Suprantu, kad skirtingos NATO narės turi įvairų požiūrį į vienokias ar kitokias problemas. Tačiau tam NATO organizacija ir egzistuoja, kad visi rastumėme tą bendrą vardiklį ar bendrą sprendimą“, – po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymu Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentūros spaudos pranešime nurodoma, kad „NATO lyderiai kalbėsis apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes“ bei Aljanso adaptacijos procesus, saugumo grėsmes ir iššūkius, „pabrėš vienybės ir solidarumo svarbą“, bet Turkija nėra minima.

Nėra žinoma, ar Baltijos šalių bei Lenkijos vadovai derino pozicijas prieš šį viršūnių susitikimą, kad kartu spręstų gynybos planų klausimą. S. Sakkovas. teigia, kad gynybos temos visada aptariamos per šalių ministrų susitikimus, todėl koordinavimas vyksta nuolat. Anot eksperto, Turkija taip elgiasi ne pirmą kartą.

Taip pat skaitykite

Šeštadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavosoglu sakė, kad Ankara yra pasiruošusi paremti bet kokią NATO operaciją prieš Rusiją, jei to reikėtų.

„Turkija neprieštarauja NATO stiprėjimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje dėl Rusijos. (...) Ko reikia jiems (Vidurio Rytų Europos šalims), tas turėtų būti duodama ir mums. Mes taip pat esame sąjungininkai“, – nurodė ministras.

Turkijos ir Prancūzijos ginčas

Neseniai garsiai nuskambėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono leidiniui „The Economist“ pasakyti žodžiai, kad NATO yra ištikusi smegenų mirtis.

Prancūzijos vadovas leido suprasti, kad laikosi šios nuomonės ir per praėjusią savaitę vykusį susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Esą tokie žodžiai pažadino Aljanso narius.

Penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad smegenų mirtis yra ištikusi patį E. Macroną ir kritikavo Prancūzijos negebėjimą kovoti su terorizmu.

„Asmeniniai Macrono ir Erdogano santykiai yra labai blogi. (...) Jų pokalbis nebus itin draugiškas. (...) E. Macronas jis nebeteko kantrybės ir nori pastūmėti Aljansą tolyn. Tačiau kritikai tai vadina destruktyviu keliu“, – teigia S. Sakkovas.

Taip pat skaitykite

Santykiai su Rusija

Spaudos konferencijos metu E. Macronas išsakė mintį, jog Europos Sąjunga esą turėtų dalyvauti visose naujose derybose tarp JAV ir Rusijos dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų ir branduolinių ginklų.

„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – teigė Prancūzijos vadovas.

J. Stoltenbergas taip pat pasisakė, kad NATO reikia siekti geresnių santykių su Rusija bei išsakė viltį, kad susitikime Londone Aljanso valstybių lyderiai „patvirtins stiprų savo įsipareigojimą mūsų bendrai gynybai“.

Savaitgalį „Bloomberg“ skelbė, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgins įtikinti sąjungininkus duoti griežtesnį atsaką augančiai Kinijos įtakai. Tačiau E. Macronas prioritetą norėtų teikti kovai su terorizmu.

„E. Macronas sakė, kad turime žiūrėti, kas yra NATO oponentas. Vieni sako, kad tai Rusija, kiti – kad tai Kinija. Bet, anot jo, iš tiesų, tai yra tarptautinis terorizmas. Tai bus vienas aptariamų klausimų“, – teigia S. Sakkovas.

Jis taip pat atskleidė, jog paskutiniame NATO viršūnių susitikime Briuselyje 2018 metais, Aljansas buvo atsidūręs itin „arti mirties“ dėl D. Trumpo Baltuosiuose Rūmuose ne kartą svarstyto noro pasitraukti iš NATO.

Londone gruodžio 3–4 vyksiantis susitikimas bus paskutinis pirmosios kadencijos D. Trumpo administracijai.

Finansavimo perskirstymas

Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie naują NATO finansavimo susitarimą, pagal kurį JAV įmokos turėtų mažėti, o Europos šalys ir Kanada mokės daugiau.

LRT RADIJO kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. Kęstutis Girnius teigia, jog JAV finansavimo apkarpymas nėra didelis, sudaro santykinai mažą 700 mlrd. JAV dolerių siekiančių šalies gynybos išlaidų dalį.

„Tai simbolinis dalykas, kad prezidentas Trumpas galėtų pasakyti: reikalavau ir Europa pagaliau susigaudė, mano sprendimas sutaupė Amerikai lėšų“, – teigia politologas.

Didžiausią finansavimo kompensavimo dalį veikiausiai prisiims Vokietija. Lietuva pagal naująjį susitarimą NATO finansavimui kasmet skirtų apie 500 mln. eurų, Estija – 200 mln. Anot K. Girniaus, Vokietija veikiausiai bus kritikuojama dėl nepakankamo gynybos finansavimo.

Šiandien 2 proc. BVP gynybai skiria arba yra numačiusios skirti 7 NATO šalys.

Taip pat skaitykite