Pasaulyje

2019.12.01 10:54

Žuvusių Irano protestuotojų kūnai šeimai grąžinami su sąlyga, kad bus padengti nuostoliai, įskaitant kulkas

LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.12.01 10:54

Numalšinęs protestus skirtingose šalies vietose, kurie, pasak kai kurių stebėtojų, gali būti laikomi didžiausiais per kelis dešimtmečius, Iranas paslėpė problemų simptomus, tačiau neišsprendė jų priežasties. Ekonominės ir socialinės problemos šalyje akivaizdžios, ir tiek apie jas, tiek apie valdančiojo elito nekompetenciją iraniečiai kalba atviriau ir drąsiau, sako ekspertė. Vis dėlto šalies vyriausybė opozicijos balsus užgniaužia itin profesionaliai.

Apie didinamas degalų kainas Irano vyriausybė paskelbė dažnam iš 80 mln. šalies gyventojų jau ir taip išgyvenant finansinius sunkumus ir darbo vietų trūkumą. JAV įvestos sankcijos Iraną paveikė, kad ir kaip tai mėgina slėpti valdžia.

Protesto akcijos visoje šalyje prasidėjo vyriausybei naktį į lapkričio 15-ąją paskelbus apie mažmeninių degalų kainų padidinimą. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ nurodo mananti, kad smurtas Irane nusinešė mažiausiai 143 gyvybes, bet Iranas tai ginčija. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė, kad protestai buvo JAV sąmokslo dalis, todėl nenuostabu, kad su protestuotojais elgtasi šiurkščiai.

„Tuo šie protestai labai skiriasi nuo prieš tai buvusių, pavyzdžiui, 2009 metų porinkiminių protestų arba 2017 m. gruodžio, kuomet policija ir saugumas vengė nužudymų ir bandė naudoti kitas tramdymo priemones“, – LRT RADIJUI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Koreivaitė.

Pati buvusi Irane, kai protestai prasidėjo, I. Koreivaitė sako, kad didžiuosiuose miestuose vykdyti prevenciniai suėmimai, kurių per visą šalį buvo apie 7 tūkst, o žiauriausiai gyventojų nepasitenkinimas buvo malšinamas regionuose.

Irane keliavusi mokslininkė prisiminė sustojusi degalinėje, kur pamatė tiek kuro kainų šuolį, tiek vietinių reakciją. „Jo kaina vakare buvo berods 9 euro centai už litrą, o tuo metu jau buvo 25 centai už litrą. Būriavosi žmonės degalinėje, buvo jaučiamas didžiulis nepasitenkinimas“, – sakė I. Koreivaitė.

Pasak LRT RADIJO pašnekovės, Irano visuomenė drąsėja, tačiau ar per artimiausią penkmetį įvyks reikšmingas lūžis, prognozuoti ji nesiryžo.

„Iranas kaip valstybė yra revoliucinis režimas, revoliucinis prieš priespaudą, todėl natūralu, kad kai pastaruoju metu pats režimas tampa priespaudiniu, žmonės perima tas revoliucijos idėjas į savo rankas. (...) Ir dabar yra priešinamasi – visuomenės militarizavimui, pavyzdžiui. Manoma, kad iš 80 mln. net iki 10 mln. gali priklausyti basidžams, slaptosioms saugumo savanorių pajėgoms, kurios tenkinasi privilegijomis šalyje. Priešinamasi militarizavimui, hidžabo klausimams, bet šitų protestų metų išryškėjo pagrindinės nepasitenkino sritys, kurių galima sakyti, yra dvi“, – tęsė I. Koreivaitė.

Šios dvi sritys, pasak jos, yra nekompetencija ir korupcija valdančiųjų sluoksniuose.

„Didžioji dalis valdančio elito yra islamo žinovai, islamo mokovai, dvasininkija. Tai reiškia, kad savo studijas jie baigė seminarijose, kur jie mokėsi Korano studijų, pranašo biografijos, retorikos, gramatikos, na, šiek tiek islamiškos ekonomikos, islamo teisės, bet vėliau jie užima ministrų postus, prezidento postą, ir jie yra tiesiog nekompetentingi valdyti tokių sričių kaip finansai, komunikacijos ir taip toliau“, – pastebi I. Koreivaitė.

„Aš dar atsimenu 2005-2006 m., kai aš gyvenau Irane, žmonės apie tai nekalbėjo, vengdavo kritikos, o pastaraisiais metais, kiek aš lankausi, visiškai atvirai kalba apie elito nekompetenciją – masė anekdotų, įvairiausių pasakojimų apie tai, kad jie nemoka ir negali valdyti“, – pridūrė ji.

Korupcijai terpė atsirado 20 a. pabaigoje pradėjus privatizacijos procesą, kuris, kaip sako I. Koreivaitė, padariniais buvo iš dalies panašus į tą, kurį žlugus SSRS išgyveno Rusija ir dalis kitų posovietinio bloko šalių, įskaitant Lietuvą. „Daugiausiai turto pavyko privatizuoti su vyriausybe ir saugumo aparatu susijusiame rate“, – sakė I. Koreivaitė.


Pašnekovė sako, kad protestas buvo ilgas, turint omenyje tai, kaip griežtai režimas kontroliuoja bet kokias opozicijos apraiškas. Anot I. Koreivaitės, valdančiųjų požiūrį iliustruoja tai, kaip šie elgiasi su protestuose žuvusiųjų kūnais ir protestuotojų artimaisiais.

„Mirusiųjų kūnai buvo konfiskuoti ir grąžinami šeimoms tik su sąlyga, jeigu jie susimokės pinigines baudas už sugadintą valstybinį turtą. Netgi buvo įrašyta, kad už kulkas, kuriomis buvo nužudyti artimieji, ir už pasižadėjimą nerengti atvirų laidotuvių ceremonijų“, – LRT RADIJUI sakė pašnekovė.

Vis dėlto, nepaisant pastebimai didesnio nepasitenkinimo, daugiau laisvių Iranas nesuteikia, o protestus tramdo efektyviau negu kitos regiono šalys.

„Palyginus su tuo, kas Arabų pavasario metu vyko Egipte, Maroke, Alžyre, kitose šalyse – ten internetas nebuvo blokuojamas, parduotuvės nebuvo uždaromos, žmonės galėjo likti gatvėse, jie galėjo maitintis, atsigerti, naudotis internetu, jie galėjo tartis. Tuo tarpu Iranas visiškai uždaro prekybą, žmonės negali likti gatvėse, nes jiems reikia maitintis, neturi kaip susisiekti tarpusavyje, be to, yra skirstomi žmonių srautai (gatvėse). Iranas pakankamai profesionaliai valdo protestus. Pirmą kartą toks agresyvus elgesys su protestuotojais, kai buvo tiesiog šaudoma nuo stogų į minią“, – sakė I. Koreivaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt