Pasaulyje

2019.11.28 18:18

LRT trumpai: kodėl Rusija kalba apie Estijos teritorines pretenzijas?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.11.28 18:18

Estijos ir Rusijos santykiuose vėl eskaluojamas valstybės sienos klausimas. Kremlius kaltina Estiją, kad ši gviešiasi teritorijų, kurias per 1940 m. okupaciją aneksavo sovietinė Rusija. Tačiau Estija atsako, kad ją tenkina dabartinės šalies ribos, tačiau šalis negali atsisakyti 1920 m. pasirašytos Tartu sutarties principų ir ragina Rusiją ratifikuoti suderėtą susitarimą.

Estija su Rusija neturi ratifikuotos valstybinės sienos sutarties. Praėjusią savaitę Estijos parlamento pirmininkas Hennas Polluaas feisbuko įraše pareiškė, kad jo šalis nenori Rusijos teritorijos, bet tik susigrąžinti „Rusijos aneksuotas„5 proc. Estijos teritorijos“ ir tai prilygino Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai 2014 metais.

H. Polluaas priklauso kraštutinių dešiniųjų EKRE partijai, kuri 2019 m. vykusių parlamento rinkimų kampanijoje pareiškė, jog 2014 metais pasirašyta, bet neratifikuota Estijos-Rusijos sienų sutartis „prieštarauja Konstitucijai“.

Kaip LRT.lt teigia Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrėjas Kalevas Stoicescu, sutarties tekstas „tikrai neprieštarauja Konstitucijai“, nes tai nustatė šalies teismai.

„Ironiška, kad EKRE primininkas (dabar Vidaus reikalų ministras Martas Helme) buvo Estijos delegacijos narys derantis su Rusija 10 deš. viduryje, kai, iš esmės, buvo susitarta dėl sutarties“, – teigia K. Stoicescu.

Sienų ginčas remiasi 1920 m. Tartu sutartimi, „su ja susijęs mūsų neteisėtos aneksijos, valstybės nepriklausomybės atkūrimo, o ne naujos valstybės kūrimo suvokimas. Mums valstybingumo požiūriu tai konceptualus savo valstybės, savo praeities suvokimas“, – nurodo Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

LRT.lt pateikia pagrindinius Estijos ir Rusijos sienų ginčo faktus:

2016 metais, anot BNS, Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas dienraščiui „Izvestija“ sakė, kad sutarčių ratifikavimą apsunkino įtampa dvišaliuose santykiuose, kurią esą kelia Estija. Pasak jo, Estija neigiamai paveikė dvišalius santykius, kai Estijos pasieniečiai į šalį neįleido Rusijos delegacijos, vykusios į gegužės 9-osios minėjimo renginius Tartu mieste bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos iškvietimai pasiaiškinti ambasadoriui dėl Rusijos orlaivių neteisėtų oro sienos kirtimų.

Estijos parlamento pirmininkas H. Polluaas feisbuke rašė, kad 1920 m. sutartis tebegalioja ir Estija nori, jog Rusija jos laikydamasi atiduotų teritorijas prie Narvos miesto ir Peipaus ežero pietuose.

Anot K. Stoicescu, būtent pastarieji H. Polluaas pareiškimai užkerta kelią sutarčių pasirašymui. „Jie aiškiai atskleidė jo partijos populistinę poiziciją, nepateikiant jokių paaiškinimo kodėl ir kaip pasiekti šį tikslą.“

„Estija aiškiai negali žengti pirmyn ratifikuojant sienos sutartį su Rusija dėl dabartinės Vyriausybės sutarties“, – teigia LRT.lt pašnekovas.

Praėjusią savaitę Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad yra pasiruošusi apsilankyti Maskvoje ir susitikti su Vladimiru Putinu, kai tik Rusija ratifikuos sienos su Estija sutartį. Tai sulaukė Rusijos ambasados atsako, kad sutartis nebus ratifikuojama, kol Estija „nepakeis savo elgesio Rusijos atžvilgiu“, rašo ERR.

„Prisiminkime, kad sausį užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas aiškiai apibrėžė pagrindinę sąlygą, kad būtų galima žengti tokį žingsnį – dvišaliuose santykiuose turi įsivyrauti normali atmosfera be konfrontacijos. Rusija įvykdė savo įsipareigojimus. Tuo tarpu, Estijos vadovybės rusofobiška retorika tęsiasi. Tokioje situacijoje mes negalime kalbėti apie judėjimą pirmyn ratifikuojant sienų sutartis“, – ambasada rašo socialiniame tinkle, primindama S. Lavrovo pasisakymą 2018 metais.

ICDC ekspertas pažymi, jog iš tiesų Estijai minėtų teritorijų prisijungimas nebūtų naudingas. „Ilgoje laiko perspektyvoje Estijai šios teritorijos nebūtų naudingos, atsižvelgiant į jų itin blogą ekonominę situaciją ir, dar svarbiau, demografiją – Pečiorų regione ir Ivangorode (Jaanilinnas) gyvena dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių, kurie greičiausiai nenorėtų gyventi Estijoje ir būti jai ištikimi.“