Pasaulyje

2019.12.08 15:04

Nafta, ginklai ir bandymas draugauti su visais – kodėl Rusija ir Kinija sutaria Vidurio Rytuose

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.12.08 15:04

Rusijos ir Kinijos dėmesys Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui auga, abi šalys čia turi savų interesų, kurie dažnai sutampa. Nors Pekinas nepalaikė Maskvos karinių avantiūrų, bet šalys derina savo pozicijas ir artimiausiu metu veikiausiai nekonfliktuos dėl įtakos regione.

Šiandien Rusija ir Kinija yra tapusios svarbiomis žaidėjomis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione, perka iš jo naftos produktus, tiekia ginklus ir siūlo savo investicijas.

„Kinija ir Rusija sutaria daugelyje sričių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ypač dėl stabilumo svarbos bei noro remti vietos vyriausybes, nepaisant jų vidaus politikos krypties“, – LRT.lt teigia Užsienio politikos tyrimų instituto (FPRI) Eurazijos programos direktorius Chrisas Milleris.

Suomijos tarptautinių santykių instituto (FIIA) išleistoje studijoje Marco Siddi ir Marcin Kaczmarski pažymi, jog Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas labiausiai jaučiamas politiniame lygmenyje – bendrose deklaracijose, kasmet rengiamuose viršūnių susitikimuose, kurie skirti aptarti regiono klausimus.

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

Ginklai ir geri santykiai

Vienas svarbiausių Rusijos ir Kinijos interesų regione yra prekyba ginklais. Maskva 2015 metais pradėjo karinę operaciją Sirijoje, kuri padėjo valdžioje išsilaikyti šios šalies prezidentui Basharui al-Assadui. Ši operacija pademonstravo Rusijos sukurtą ginkluotę regiono šalims ir tai paskatino rusiškų ginklų pardavimus regione.

Šiandien Alžyras yra trečias pagal svarbumą rusiškų ginklų eksportuotojas. Anot FIIA parengtos analizės, Rusija ir Kinija stengiasi didinti pardavimus Irako, Egipto ir Sirijos rinkoms.

Tačiau JAV ir Europos šalys išlieka svarbiausiomis ginklų tiekėjomis Izraeliui, Saudo Arabijai, Persijos įlankos šalims, taip pat ir Egiptui bei Turkijai, kuri neseniai įsigijo rusiškas raketų sistemas S-400, o Saudo Arabija iš Kinijos įsigyja karinius dronus.

Kariniais veiksmais Sirijoje Maskva taip pat sustiprino savo, kaip svarbios žaidėjos regione, vaidmenį. Rusija inicijavo taikos derybas Astanoje, kuriose dalyvauja ir Iranas bei Turkija, o Pekinas remia šią iniciatyvą. Būtent kvietimas dalyvauti derybose prisidėjo prie Rusijos ir Turkijos santykių normalizavimo po to, kai Turkija 2015 metais numušė Rusijos naikintuvą, kuris pažeidė jos oro erdvę.

„Rusija yra svarbesnis žaidėjas (už Kiniją regione) diplomatijos ir karine prasme. (...) Rusija bando parodyti, kad gali palaikyti dialogą su visomis šalimis regione, net ir su itin nesutariančiomis, pavyzdžiui, Iranu ir Izraeliu, su kuriomis Rusija turi konstruktyvius santykius“, – teigia Ch. Milleris. Todėl abi šalys siekia išvengti jau egzistuojančių įtampų regione.

Anot FIIA parengtos analizės, tiek Rusija, tiek Kinija stengiasi išvengti jau egzistuojančių priešpriešų regione ir palaikyti gerus santykius su visomis valstybėmis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) asistentė dr. Ieva Koreivaitė sako, jog regiono valstybės palankiai žvelgia į augantį Rusijos ir Kinijos įsitraukimą regione, nes tai padeda mažinti tradiciškai didelę JAV įtaką, o Rusija nebėra siejama su Sovietų Sąjunga, kuri taip pat aktyviai veikė regione Šaltojo karo metu.

Kinija ir Rusija atidžiai stebėjo ankstesnes JAV ir Vakarų valstybių politikas, kai buvo prisidėta prie režimų kaitos ir dabar tokiai politikai norima užkirsti kelią. Anot I. Koreivaitės, tai supranta ir įvairios frakcijos regione: „Dabar nebijoma parodyti, kad vien JAV paramos nepakanka laimėti, kad galima nepataikauti JAV ir laimėti. Šalys taip pat mato Kiniją ir Rusiją kaip galimybę atsverti JAV paramą Izraeliui ir Saudo Arabijai.“

Ekonominiai svertai

Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas Rusijai ir Kinijai yra svarbus ekonomine prasme, dėl čia glūdinčių naftos išteklių ir galimų investicijų.

Saudo Arabija yra antra didžiausia naftos Kinijai tiekėja (po Rusijos), Rijadas taip pat paskelbė vystysiantis kelis milijardų JAV dolerių vertės naftos perdirbimo projektus Kinijos teritorijoje. Tuo tarpu Pekinas Saudo Arabijoje prisideda prie 5G ryšio plėtros, atvėrė duris „Huawei“ kompanijai veikti, parduoda šaliai karinius dronus.

Rusijai, anot FIIA ataskaitos autorių, svarbu palaikyti gerus santykius su naftą eksportuojančiomis OPEC šalimis, kad būtų išsaugotas OPEC+ susitarimą, kuris 2018 metais padėjo pakelti naftos kainą ir stabilizuoti Rusijos ekonomiką. Todėl Rusija yra atvėrusi savo šalies išteklių rinką užsienio investuotojams ir, pavyzdžiui, beveik 20 proc. „Rosneft“ akcijų priklauso Katarui.

Kinija taip pat didina savo prekybos mastus regione ir tapo svarbiausia prekybos partnere Saudo Arabijai ir Iranui, antra – Izraeliui, Irakui ir JAE. 2018 m. liepą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo 23 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų ir humanitarinės pagalbos Pekine susirinkusiems 21 Arabų lygos atstovams.

Būtent dėl energetinių interesų Pekinas siekia, kad regionas būtų kuo taikesnis, o naftos kainos išliktų žemos. Tuo tarpu Rusijai naudingos aukštesnės naftos kainos, o jei regionas taptų nestabilesnis, tai Kinija turėtų ieškoti daugiau išteklių kitur – taip pat ir Rusijoje, rašoma FIIA ataskaitoje.

I. Koreivaitė pažymi, kad regione Kinijos įtaka nėra jaučiama itin smarkiai. „Palyginus su aktyvia Rusijos diplomatija Artimuosiuose Rytuose, Kinija kol kas tenkinasi būdama antros eilės diplomatine žaidėja“, – jai pritaria Ch. Milleris.

Abiejų valstybių interesas išlaikyti taiką MENA regione, nes destabilizacija keltų terorizmo pavojų ir galėtų persimesti į Rusijos bei Kinijos regionus, kurie yra labiau pažeidžiami fundamentalistų ideologijoms.

Branduolinis klausimas

Anot ataskaitos autorių, Rusija ir Kinija reiškia paramą Teheranui, dėl kelių priežasčių: nori pademonstruoti JAV galios ribotumą išsaugant Irano branduolinį susitarimą, bet ir iš tiesų yra suinteresuotos tuo, kad Teheranas neturėtų branduolinio ginklo ir saugumo situacija regione nepasikeistų, o tai geriausiai esą ir galėtų užtikrinti minėtas susitarimas.

Rusijos santykis su Iranu, intervencija Sirijoje šaliai suteikė daugiau svertų santykiuose su Izraeliu. Šiai šaliai svarbu apriboti paramą Iranui ir įgyti nebylų pritarimą veiksmams prieš iraniečių karius Sirijoje.

Kinijai Izraelis svarbus kaip civilinių ir karinių technologijų tiekėjas. Dėl to tiek Rusija, tiek Kinija efektyviai menkina Palestinos klausimą.

Tiek Rusija, tiek Kinija yra suinteresuotos vystyti civilines branduolines programas regione. Rusijos valstybinė „Rosatom“ kompanija jau turi užsakymų: montuoja reaktorių Turkijoje, turi 2 kontraktus Irane, yra pasirašiusi memorandumą su Alžyru. Kinija taip pat yra pasirašiusi memorandumus su Egiptu, Sudanu bei Iranu, derasi su Turkija, šios iniciatyvos patenka į „Juostos ir kelio iniciatyvos“ rėmus.

Anot FIIA tyrimo autorių, pagrindinė Kinijos ir Rusijos kova energetikos srityje gali vykti dėl Dubajaus, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos rinkų.

Vis tik, Ch. Millerio nuomone, rimta nesantaika tarp Rusijos ir Kinijos dėl šio regiono artimiausiu laikotarpiu nekils, nes jų interesai persidengia.