Pasaulyje

2019.11.26 19:06

Ukrainos žurnalistams Kijevas kone pavojingesnis už Donbasą – „pigiau sumušti nei teistis“

Ronaldas Galinis, specialiai LRT.lt iš Kijevo2019.11.26 19:06

Žurnalistas Ukrainoje vidutiniškai užpuolamas kas keturias dienas, o nebaudžiamumo atmosfera lemia, kad iš pradžių nukreiptas prieš iš tikrųjų ar tariamai prorusiškus žurnalistus, dabar smurtas plečiasi – jo aukomis tampa ir regionų, ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių atstovai. „Jie laiko save didžiausiais patriotais šalyje ir puola, jų manymu, tėvynės išdavikus“, – sako Ukrainos Nacionalinės žurnalistų sąjungos prezidentas.

„Jie“ – tai dešinieji radikalai, siejami su keliomis organizacijomis. Nors šios neturi plataus palaikymo visuomenėje, kol iškeltos bylos dulka stalčiuose, siautėjimui kelias neužkertamas.

2017 m. fiziškai užpulti buvo 89 žurnalistai, 2018 m. tokių atvejų – 86, rodo sąjungos turimi duomenys. Ir dažniausiai pasikėsinama ne Rusijos remiamų separatistų okupuotame Donbase, o Kijevo apskrityje.

Europos kontekste Ukraina išsiskiria tuo, kad yra viena iš dviejų šalių, kur šiemet žurnalistas buvo nužudytas. Pirmoji – Šiaurės Airija. Per riaušes Londonderyje buvo nušauta Lyra Mckee, įvykis sukėlė didelį atgarsį šalyje, apie jį buvo pranešama ir likusios Europos žiniasklaidoje.

Tą patį pavasarį Čerkasuose įvykdytas „tylesnis“ nusikaltimas – mirtinai sumuštas vietos žurnalistas Vadimas Komarovas, kurio kolegos sieja nusikaltimą su jo profesine veikla. Dėl strigusio tyrimo tarnybinėn atsakomybėn patraukti Vidaus reikalų ministerijos valdininkas ir vadovybės grandies policijos pareigūnas.

Kiti atvejai nėra tokie tragiški, mat dažniausiai link žurnalistų skrieja kumščiai, ne kulkos. Dabar tą patiria ne tik tie, kurie laikomi atstovaujantys prorusiškai žiniasklaidai, teigia žurnalistų sąjungos prezidentas Sergijus Tomilenka.

„Jeigu pažiūrėsime į jų eigą, tai pamatysime, kad iš pradžių jie puolė vadinamuosius prorusiškus kanalus, po to jie pradėjo smurtauti prieš regionų žurnalistus už „ne tokias“ publikacijas, o šią vasarą buvo užpulti ir sumušti trys didelės, nacionalinės naujienų agentūros „Ukrinform“ darbuotojai. Ir tai nėra prorusiška agentūra, bet jausdami nebaudžiamumą radikalai randa naujas aukas“, – LRT.lt Kijeve sakė S. Tomilenka.

Pastarojo įvykio kaltininkai nenubausti iki šiol, o tai jau regima kaip neraminanti tendencija. 92 proc. bylų dėl žurnalisto užpuolimo nepasiekia teismo, o iš tų, kuriuose nuosprendis priimamas aukos naudai, bauda užpuolikui svyruoja nuo 20 iki 50 dolerių. „Žurnalistą pigiau sumušti, negu su juo teistis“, – priduria pašnekovas.

Dvi organizacijos, kurioms priskiriama atsakomybė už bent dalį išpuolių – C14, kurios pavadinimas yra aliuzija į senovinę kazokų tvirtovę, vadinamą sič, bei judėjimas „Tradicija ir tvarka“.

JAV Valstybės departamentas yra įvardijęs C14 „nacionalistine neapykantos grupuote“, o „Freedom House“ ataskaitoje organizacija laikoma „ekstremistine“. Socialiniuose tinkluose jos nariai ne kartą užfiksuoti su neonacistine simbolika, o taip pat susieti su išpuoliu prieš Kijevo romų bendruomenę ir atvirai prokremliško Ukrainos žurnalisto Olesio Buzynos nužudymu. Pastarasis nusikaltimas vis dar nagrinėjamas teisme, kaltę du įtariamieji neigia.

Organizacija, pasak Ukrainos analitinio centro „Institute Respublica“, turinti vos apie 350 narių, neigia neonacistinę kryptį ir dėl tokio įvardijimo netgi teisėsi su Ukrainos žiniasklaidos kanalu „Hromadske“. Bylą C14 rugpjūtį laimėjo, tačiau bent jau kol kas dėl pavadinimo „neonaciais“ teismui neapskundė „Reuters“, „Haaretz“ ar „Washington Post“ leidinių.

Savo oficialiame puslapyje „Tradicija ir tvarka“ deklaruoja esantis judėjimas už tradicines vertybes, Ukrainos valstybingumą ir rinkos ekonomiką. Viešumoje santūresnė nei C14, ši organizacija visgi taip pat turi radikalų reputaciją – tiriamosios žurnalistikos „Bellingcat“ portalas yra publikavęs viešai prieinamas nuotraukas ir įrašus, kuriose vienas jos lyderių pozuoja su nedviprasmiška nacistine simbolika, judėjimas turi ir „Tvarkos legioną“, skirtą palaikyti tvarką ten, „kur visuomenė įbauginta, o teisėsauga bejėgė“.

„Patriotai“ ir „išdavikai“

Praėjusiais metais užfiksuotas atvejis, kai tiesioginiame eteryje buvo sumušti trys kanalo „News One“ atstovai, iš jų dvi buvo merginos. Kanalas, pasak kai kurių – ir ne tik radikalų – yra kai kuriais atvejais nukrypstantis į Rusijai palankią liniją. Vis dėlto Nacionalinės žurnalistų sąjungos prezidentas teigia, kad skirstymas į patriotiškas ir Ukrainai nelojalias medijas yra ne tik politizuotas, bet ir perdėtas.

„Tarp oficialiai registruotų žiniasklaidos priemonių mes neturime tokių, kurios ragintų jungtis su Rusija ar girtų Putiną. Yra trys naujienų kanalai, kurie priklauso Viktorui Medvedčiukui artimam savininkui, vienam iš prorusiškos parlamentinės partijos lyderių. Bet įstatymai nėra pažeidžiami, prieš tuos politikus nėra bylų, tie kanalai kviečia į laidas politikus iš įvairių stovyklų, tad negalime sakyti, kad jie įgyvendina partinę liniją“, – sakė S. Tomilenka.

Minėtų kanalų – „News One“, „112 Ukraina“ ir „ZIK“ – savininkas yra Tarasas Kozakas, politinis V. Medvedčiuko sąjungininkas ir verslo partneris, kartais pavadinamas tiesiog pastarojo „Trojos arkliu“. Prieš šių metų Ukrainos parlamento rinkimus V. Medvedčiukas sakė sieksiantis atkurti „broliškus“ santykius su Maskva, susitiko su Vladimiru Putinu. Pastarasis įvykis – ne pirmas toks ir V. Medvedčiukui ne išskirtinis, Rusijos prezidentas yra ir jo dukros krikštatėvis.

Savo žemėje, priešo teritorijoje

Darbas okupuotose Ukrainos teritorijose rizikingas kitaip, bet per pastarąjį penkmetį nebuvo visiškai apleistas. Kai kuriems žurnalistams tai kainavo laisvę ar sveikatą.

Stanislavas Asejevas, kelių leidinių, įskaitant ir „Radio Svoboda“, bendradarbis, jau 2,5 metų yra kalinamas separatistų okupuotame Donecke. Spalį jam skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė esą už šnipinėjimą, ekstremizmą ir „respublikų“ teritorinio vientisumo pažeidimą.

Kitas žinomas Ukrainos žurnalistas, Nikolajus Semena, 2017 m. Simferopolio teismo buvo nubaustas 2,5 metų lygtinio laisvės atėmimo bausme, jam uždrausta trejus metus verstis žurnalistine veikla, taip pat palikti Krymą – išimtis 69-erių vyrui nepritaikyta ir paprašius leidimo išvykti į Krymą gydytis.

Radijo „Hromadske“ prodiuserė Irina Kondratenko LRT.lt Kijeve sakė, kad jų naujienų tarnyba dažnai remiasi bendradarbiais, kurių pagalba stengiamasi apie svarbiausius įvykius, kai tik yra galimybė, pranešti iš įvykio vietos. Įskaitant ir okupuotas teritorijas.

„Mes turime savanorius, kurie mums rengia siužetus, kai turi galimybę, o taip pat tais atvejais, kai kas nors ten nutinka, mes juos būtinai įtraukiame. Kad kalbėtų tie, kurie yra įvykio vietoje, o ne tie, kurie yra čia, Kijeve“, – pasakojo ji.

Per penkerius metus nuo karo Ukrainoje pradžios, skaičiuojama, daugiau kaip 80 žurnalistų kurį laiką buvo ar tebėra patekę į nelaisvę Donbase.