Pasaulyje

2019.11.22 20:07

Kruvinų protestų siūbuojama Bolivija – lakmuso popierėlis visos Lotynų Amerikos politinei krypčiai

Sigita Vegytė, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt2019.11.22 20:07

Bolivijoje jau kuris laikas siūbuoja kruvini protestai – aktyvistai sukilo skaičiuojant prezidento rinkimų rezultatus. Buvo užfiksuota aibė pažeidimų, kuriuos socialistų lyderis Evas Moralesas neigė ir vis tiek pasiskelbė laimėtoju. Tačiau sulaukęs smūgio iš policijos ir kariuomenės, galiausiai, atsistatydinimo.

„Bolivijoje pirmasis prezidentas indėnas, iš tikrųjų, turėjo labai didelės įtakos aukštas pajamas gaunantiesiems arba baltajai visuomenės grupei. Tą galime pastebėti protestuose, kur vienas iš opozicijos lyderių yra vadinamas „Macho Camacho“ (Luisas Fernando Camacho – LRT.lt). Pirmas dalykas, ką jis padarė įsiveržęs į parlamento rūmus, nuvertus Moralesą, tai pažadėjo, kad daugiau niekada čia negrįš pačamama – indėnų religija – indėnų era baigėsi. Jo šalininkai degino indėnų vėliavą, kuri yra antroji oficiali Bolivijos vėliava ir pripažįstama kaip oficialus indėnų simbolis“, – LRT RADIJUI sako Lotynų Amerikos ekspertė, politologė Ieva Giedraitytė.

Lietuvės saugiai paliko miestą

„Demokratijai – taip, diktatūrai – ne!“, – šaukia dalis Bolivijos gyventojų, išėjusių į gatves po spalio 20-ąją šalyje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo beveik 14 metų šias pareigas jau einantis socialistų lyderis E. Moralesas. Rinkimus stebėjusi Amerikos valstybių organizacija (AVO) paskelbė, kad užfiksuota daugybė pažeidimų. Moralesas kaltinimus paneigė ir vis tiek pasiskelbė laimėtoju. Tačiau praradęs policijos ir kariuomenės paramą, atsistatydino.

Ilgai netrukus buvęs šalies lyderis išvyko į Meksiką, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Tačiau Bolivijoje, daugiausiai La Pase (apie milijoną gyventojų turintis, trečias pagal dydį Bolivijos miestas, pagrindinis šalies ekonomikos centras – LRT.lt), toliau blokuojamos gatvės ir mėtomos petardos – protestai toli gražu nesibaigia. Žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, nuo protestų pradžios šalyje jau žuvo apie 30 žmonių, daugiau kaip 700 buvo sužeisti.

Į gatves išėjo ir Moraleso šalininkai, kurie šiuos įvykius vadina neteisėtu perversmu. „Visi žmonės, kuriuos mes sutikom, sakė, kad būtume labai atsargūs, nes mieste yra labai nesaugu. Patarė neiti ten, kur vyksta masiniai susibūrimai. Matėme, kad žmonės blokuoja kelius, vakare girdisi petardos“, – sako Donata Špokaitė, keliaujanti po Pietų Ameriką ir kelias dienas praleidusi La Pase.

Jai su seserimi pavyko saugiai palikti La Paso miestą ir išvykti į saugesnį Bolivijos regioną. „Čia visiškai saugu ir net nežinotum, kad kažkas vyksta, jei neskaitytum spaudos, – apie visai kitą atmosferą toliau nuo La Paso pasakoja keliautoja iš Lietuvos. – Jaunimas tai vadina taikiu protestu, o ne perversmu. Jie labai didžiuojasi savo valstybe, kad pavyko nuversti komunistą. O visa nesantaika, pasak jų, yra iš oponentų pusės – Moraleso palaikytojų“.

Rasinis ir etninis susipriešinimas

Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Ieva Giedraitytė sako, kad nuversto Bolivijos vadovo laikyti diktatoriumi nebūtų tikslu. „Mes jo tikrai negalime laikyti tokiu švelniu pūkuotu demokratu, tai yra akivaizdu, tačiau Evo Moraleso negalima vadinti ir diktatoriumi. Vyksta toks labai supaprastintas diskursas, kur sakoma, kad štai čia dabar įvyko demokratijos pergalė. Manau, tai neatspindi situacijos Bolivijoje“, – teigia I. Giedraitytė.

Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos šalių. Joje yra labai dideli socialiai kontrastai, didžiulis rasinis ir etninis susipriešinimas. „Bolivijoje tos visos skirtys labai dažnai persidengia viena su kita. Tam tikrose zonose gyvena baltesni žmonės ir jie yra gerokai turtingesni, o tam tikrose vietose gyvena skurdesni žmonės ir tikėtina, kad jie yra indėnai“, – socialinę atskirtį šalyje komentuoja politologė.

Evas Moralesas į valdžią atėjo 2005-aisiais ir tapo pirmuoju indėnų prezidentu šalyje. Per beveik 14 jo valdymo metų, nuveiktus darbus palankiai vertino ir tarptautinės institucijos: sumažinta valstybės skola, kasmet auganti ekonomika, pinigų perskirstymą pajuto visi gyventojai – žymiai sumažėjo skurstančiųjų, kurių daugumą sudaro indėnai.

Opozicija grasina susidoroti su indėnais

Sveikintinas ir E. Moraleso pliuralistinis projektas. „Kuomet yra kalbama apie valstybę su tokiomis rasinėmis atskirtimis, su ilga rasizmo istorija, sprendimas pasakyti, kad Bolivija yra pliurinacionalinė – įtraukti, įgalinti labiausiai atskirtas visuomenės dalis – irgi buvo labai sveikintinas, – pabrėžia I. Giedraitytė. – Daugybė žmonių, kurie galėtų nepritarti E. Moralesui, tarsi, kaip žmogui, kurio noras yra likti valdžioje, labai bijo opozicijos – tas radikalusis sparnas pasisako už indėnų, iš esmės, ištrėmimą iš politikos ir panašius dalykus“.

Moraleso priešininkų grupės, pasak politologės, yra labai skirtingos. Bene pagrindiniai, Moraleso nuo pat pradžių valdžioje nenorėję, opozicijoje esantis ekonominis elitas bei aukštą socioekonominę klasę užimantys žmonės, kurie yra nepatenkinti dideliu valstybės vaidmeniu ekonomikoje, nacionalizavimo politika. „Plius yra etninis didžiulis komponentas ir tą irgi reikia pastebėti. Jeigu mes kalbame apie Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), ten buvo žmonių, kuriuos radikalizavo juodaodis prezidentas. Tai Bolivijoje pirmasis prezidentas indėnas, iš tikrųjų, turėjo labai didelės įtakos aukštas pajamas gaunantiesiems arba baltajai visuomenės grupei“, – sako VU TSPMI politologė

Pasak jos, „tą galime pastebėti protestuose, kur vienas iš opozicijos lyderių, vadinamas „Macho Camacho“ (Luisas Fernando Camacho – LRT.lt)“. „Jis yra tokio hyper religingo ordino narys, aišku, baltasis. Pirmas dalykas, ką jis padarė įsiveržęs į parlamento rūmus, nuvertus Moralesą, tai pažadėjo, kad daugiau niekada čia negrįš pačamama – indėnų religija – kad indėnų era baigėsi, – vykstančius sociokultūrinius neramumus komentuoja I. Giedraitytė. – Jo šalininkai degino indėnų vėliavą, kuri yra antroji oficiali Bolivijos vėliava ir pripažįstama kaip oficialus indėnų simbolis“.

Parklupdė noras likti valdžioje

Dalis opozicijos buvo nepatenkinta ir dėl lėtėjančio ekonomikos augimo bei Amazonės miškų gaisrais, kur Moralesas stojo ginti žemvaldžių interesus. Prieš Moralesą protestuoja ir dalis jo buvusių rėmėjų, kurie yra pasipiktinę jo noru taip ilgai likti valdžioje. Tai nereiškia, kad jie nepalaiko jo partijos, kuri laimėjo parlamento rinkimus, kai šie vyko kartu su prezidento rinkimais. Tačiau jie nepritaria tam, kaip Moralesas siekė būti perrinktas ketvirtą kartą. O čia, pasak politologės I. Giedraitytės, galima atrasti dabar vykstančių įvykių pradžią.

Jam tapus prezidentu, vietoj nedemokratiškos, buvo sukurta inovatyvi pliurinacionalinės Bolivijos konstitucija. Ją gerai įvertino užsienio ekspertai. Nauju dokumentu tada apribotos ir prezidento kadencijos. „Pats tas judėjimas, kuriam vadovauja Moralesas, neužsiaugino jokio įpėdinio, kuris galėtų kažkada perimti Moraleso vaidmenį. Tas kadencijų apribojimas pradėjo prezidentą veržti. Nuo to ir prasideda visa šita istorija. 2016-aisiais prezidentas paskelbė referendumą, kuriame paklausė žmonių, ar jie norėtų jam suteikti galimybę būti perrinktam“, – pasakoja politologė.

Referendumo rezultatai tuomet parodė, kad 51 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš tokios galimybės suteikimą prezidentui. „Teoriškai prezidentas perrinktas negali būti, tačiau valstybės galva nepasiduoda ir kreipiasi į konstitucinį teismą dėl to, kad tas apribojimas, esą, pažeidžia jo teises. Toks jo žingsnis paveikė daugybę žmonių, – lemtingą Moraleso suklupimą prezidentavimo politikoje įžvelgia I. Giedraitytė. – Kad ir kaip pozityviai bevertintume ekonomines politikas, tačiau bandymas tampyti konstitucinę sistemą taip, kaip tau patogiau, visuomenės nesužavėjo“.

„Užlūžusi“ balsų skaičiavimo sistema

Nepaisant visko, Moralesas sugebėjo išlikti populiarus. Prieš šiuos prezidento rinkimus apklausos rodė, kad jis laimės, tiesa, buvo sunku vertinti, ar pergalė galima pirmajame ture, mat tam reikia surinkti arba daugiau nei pusę balsų, arba 40 proc. ir dar 10-čia procentų daugiau, nei artimiausias oponentas.

„Rinkimų naktį „užlūžta“ balsų skaičiavimo sistema, kai Moralesas pirmauja 7,8 proc. balsų, kas, kaip žinia, nesiekia 10 proc. Iškarto iššoka AVO stebėtojai, kurie pasipiktina ir pasisako už skaičiavimo atnaujinimą, – pasakoja Lotynų Amerikos ekspertė. – Kuomet skaičiavimas yra atnaujinamas, tie 10 proc. staiga atsiranda, Moralesas laimi dėka tų reikalingų 10-ties procentų ir paskelbiama, kad neprireiks antrojo rinkimų turo. Toks akibrokštas sukelia didelę visuomenės alergiją ir nepasitikėjimą prezidentu“.

Pasak VU TSPMI politologės, sunku pasakyti, ar rezultatai buvo klastojami. Bolivijoje yra dvi rinkimų sistemos: greitoji ir lėtoji. Lėtoji, kuri yra ir oficialioji, užstrigusi nebuvo. Galutiniai abiejų skaičiavimo sistemų rezultatai visgi buvo vienodi.

Alternatyva Vakarams

Šalyje greitu metu turėtų įvykti pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai, kuriuos surengti pažadėjo laikinoji prezidentė Jeanine Anez. 52-jų metų politikė anksčiau ėjo Senato pirmininko pavaduotojos pareigas.

Skilusi visuomenė ir toliau protestuoja. Kruvini susirėmimai su saugumo pajėgomis jau nusinešė tris dešimtis žmonių gyvybių. Tolimesni įvykiai, pasak politologės, gali parodyti ne tik Bolivijos, bet ir visos Lotynų Amerikos kryptį. „Turint omeny, kad Bolivija vaidina stiprų vaidmenį tokiam alternatyvos Vakarams vystymuisi, šitas klausimas yra svarbus visam regionui“, – pabrėžia I. Giedraitytė.

Pasak jos, įvykius Bolivijoje reikia matyti platesniame kontekste. „Argentinoje į valdžią grįžo kairysis prezidentas. Neaišku kas bus Čilėje – ar Sebastianas Pinera išsilaikys ar ateis kažkoks naujas žmogus iš kairės. Visas regionas potencialiai vėl galėtų sukti į kairę, ko, tikėtina, nelabai nori tiek JAV, tiek ir dalis Lotynų Amerikos šalyse gyvenančių žmonių, – tvirtina politologė. – Bolivijos prezidento rinkimus galima matyti kaip šito konflikto lakmuso popierėlį, kur ir vieni, ir kiti nori užsitikrinti, kad ta šalis būtų „teisingoje“ arba „jų pusėje“.

Parengė Vismantas Žuklevičius