Pasaulyje

2019.11.20 10:14

Estijos opozicija reikalauja atleisti kraštutinių dešiniųjų ministrą, kuris abejoja NATO

BNS2019.11.20 10:14

Estijos opozicinė Socialdemokratų partija pareikalavo premjero Juri Ratas atleisti vidaus reikalų ministrą Martą Helme, pareiškusį abejonių dėl NATO veiksnumo.

„Socialdemokratai tikisi, kad Estijos užsienio politikos kursas ir toliau bus nepajudinamas, o vyriausybės nariai jo laikysis. Vidaus reikalų ministras Martas Helme savo eiliniuose komentaruose pareiškė abejonių dėl Estijos narystės NATO esmės, taip pat, kaip padarė ankstesnėje vyriausybėje ministro poste dirbęs Michailas Korbas, kurį po to jūs atleidote. Tikimės, kad vyriausybės vadovo... vertinimai bus nuoseklūs ir tvirti. Mes norime žinoti, kada jūs eisite pas prezidentę su pareiškimu apie Marto Helme atleidimą iš pareigų“, – sakoma partijos pareiškime.

Kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis M. Helme antradienį pasirodžiusiame interviu suomių laikraščiui „Iltalehti“ sakė, kad Estijos vyriausybė ėmė rengti atsarginį gynybos politikos planą tam atvejui, jeigu NATO pasirodys nepajėgus ginti Baltijos šalių. Pasak ministro, atsarginis planas rengiamas bendradarbiaujant su Latvija ir Lietuva.

„Nenoriu pasakyti, kad (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas 100-u proc. kalba tiesą, kai sako, kad NATO ištiko smegenų mirtis, tačiau aišku, kad NATO turi problemą“, – laikraščiui sakė M. Helme.

Pasak jo, šiuo metu rengiama Estijos pozicija NATO viršūnių susitikimui Londone. „Taip pat rengiame atsarginį planą, ką Estija ir kitos Baltijos valstybės darys, jei Macrono žodžiai pasirodys teisingi“, – sakė ministras.

M. Helme nuomone, toks planas būtinas, nes vyriausybė negali tikėtis, kad NATO bet kokioje situacijoje užtikrins Estijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, pranešė estų nacionalinio transliuotojo ERR naujienų portalas.

M. Helme poziciją antradienį sukritikavo premjeras J. Ratas, gynybos ministras Juri Luikas, koalicijos partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederis, užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa.

Konservatyviai partijai „Isamaa“ priklausantis J. Luikas pareiškė, kad gynybos srityje Estija neturi jokio atsarginio plano.

„Estijos vyriausybė niekada neaptarinėjo ir nesirengia svarstyti atsarginio plano. Tokie samprotavimai absurdiški, jie tik pakerta NATO vienybę ir silpnina Aljanso atgrasymo politiką. Kokių dar NATO veiksnumo įrodymų reikia, jei pas mus Tapoje dislokuoti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, o sąjungininkių oro pajėgų lėktuvai saugo mūsų oro erdvę?“ – klausė gynybos ministras.

„Visa tai, ką mes dvišale tvarka darome su sąjungininkėmis, taip pat grindžiama mūsų naryste NATO. Nejaugi mes iš tikrųjų tikime, kad Estijos oro erdvėje galėtų patruliuoti strateginis bombonešis B-52, jeigu tas skrydis nebūtų NATO kolektyvinės gynybos dalis?“ – pabrėžė jis.