Pasaulyje

2019.11.16 19:16

Baltarusijos opozicija rinkimus pasitinka be iliuzijų, bet su lūkesčiais

„Radio Free Europe/Radio Liberty“2019.11.16 19:16

Igoris Barysovas, opozicinės Baltarusijos socialdemokratų partijos pirmininkas, žvelgia į tuščią auditoriją Minske. Tai, kas šio mėnesio pradžioje Baltarusijos sostinėje Minske turėjo būti susitikimas su kandidatu prieš lapkričio 17 d. vyksiančius parlamento rinkimus, tapo nesmagiu nesusipratimu.

Toks yra opozicijos kandidato gyvenimas Baltarusijoje, kur prezidentas Aleksandras Lukašenka jau 25 metus tvirtai laiko valdžią savo rankose, sutriuškindamas bet kokį pasipriešinimą jo autoritariniam valdymui, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

I. Barysovas sako, kad vyriausybės vykdoma politika jau seniai nuslopino bet kokį gyventojų entuziazmą dalyvauti rinkimų procese, nepaisant valdžios institucijų noro demonstruoti rinkimų teisėtumą, grindžiant jį dideliu rinkėjų aktyvumu.

„25 metus vyriausybė daro viską, kad atgrasytų žmones nuo ėjimo prie balsadėžių, nors valdžios institucijoms rinkimai tėra visuotinė mobilizacija,“ – lapkričio 6 d. paskelbtame komentare RFE/RL Baltarusijos tarnybai teigė A. Barysovas.

Nors jau seniai rinkimus Baltarusijoje iš esmės režisuoja A. Lukašenka, šį kartą gudriam autokratui jie gali sukelti šiek tiek daugiau problemų. Santykiai su Maskva, pašliję po 2014 m. įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos, dar labiau komplikavosi, Rusijai raginant Baltarusiją spartinti integraciją.

Ieškodamas atsvaros Maskvos spaudimui, A. Lukašenka su naujų susitarimų pasiūlymais kreipėsi į Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir net Kiniją. Ir tai dar ne viskas, 2020 m. A. Lukašenkos laukia prezidento rinkimai.

A. Lukašenkai „meilinantis“ vakarams, opozicija šiuose rinkimuose gali tikėtis tam tikros naudos, – aiškina Švedijoje gyvenanti baltarusių analitikė ir žurnalistė Alesia Rudnik. – Nors akivaizdu, kad rinkimai toli gražu nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Nepaisant problemų, su kuriomis tokie kandidatai kaip I. Barysovas ir kiti susiduria, stengdamiesi įžiebti visuomenės susidomėjimą rinkimais, yra požymių, kad baltarusių kantrybė dėl A. Lukašenkos vykdomos iš esmės valstybės kontroliuojamos ekonomikos politikos ir laisvės apribojimų po truputį senka. Lapkričio 8 d. daugiau kaip 1 000 žmonių, sukviestų populiaraus prodemokratiško tinklaraštininko, išėjo į Minsko gatves protestuoti prieš A. Lukašenką.

Rekordinis būsimų opozicijos kandidatų skaičius

Dėl 110 vietų prezidento kontroliuojamoje nacionalinėje asamblėjoje lapkričio 17 d. susirungs net 558 kandidatai.

Daugiau kaip 150 pretendentų, daugiausia iš opozicinių partijų, kandidatūras rinkimų komisija atmetė teigdama, kad dalis pateiktų parašų buvo negaliojantys.

Dabartinės parlamento narės Anna Kanapatskaya ir Aliona Anisim buvo tarp tų atmestųjų. Jungtinės piliečių partijos narė A. Kanapatskaya ir nepriklausoma, bet prie opozicijos linkstanti, kandidatė A. Anisim į parlamentą buvo išrinktos 2016 m. ir tapo pirmosiomis opozicijos atstovėmis, pakliuvusiomis į Baltarusijos įstatymų leidžiamąją valdžią nuo 1996 m.

A. Anisim sako, kad valdžios institucijos ją ir A. Kanapatskaya nušalino nuo kandidatavimo į rinkimus, prisidengdamos „technine klaida“, nors, jos teigimu, visi jų surinkti parašai buvo galiojantys.

Nepaisant to, kad abiem opozicijai priskiriamoms parlamento narėms nebus leista dalyvauti rinkimuose, tokia galimybė šį kartą buvo suteikta didesniam skaičiui opozicijos kandidatų nei 2016 m., – aiškina A. Rudnik.

„Nors buvo atsisakyta įregistruoti ne vieną kandidatą, naujų veidų skaičius tarp įregistruotųjų (...) nėra mažas,“ – teigia žurnalistė.

Pats A. Lukašenka nurodė rinkimų komisijai griežčiau nei 2016 m. tikrinti registruojamus potencialius kandidatus.

„Pasakiau jiems, žiūrėkit, mes turime parodyti, kad šioje šalyje yra tvarka, ir turime išsirinkti tinkamus deputatus ir tinkamą prezidentą,“ – cituojamas A. Lukašenkos spalio 20 d. pasisakymas apie šiuo metu vykstančią parlamento rinkimų kampaniją ir 2020 m. prezidento rinkimus.

Bet ar kam nors tai rūpi?

Opozicijos kandidatų skaičius rinkiminiame biuletenyje gali būti nemažas, tačiau ar pavyks įtikinti baltarusius, kad rinkimai gali kažką pakeisti?

I. Barysovas, įkėlęs į „Facebooką“ nuotrauką, vaizduojančią jį sėdintį tuščioje Minsko auditorijoje, sako, kad paprasti baltarusiai, bent jau sostinėje, beveik nesidomi rinkimais.

„Susidomėjimas labai nedidelis, – teigia jis RFE/RL Baltarusijos tarnybai. – Vos apie 20-30 procentų [rinkėjų] Minske ateis prie balsadėžių.“

Nevyriausybinės organizacijos „Teisių už laisvus rinkimus gynėjai“ koordinatorius Vladimiras Labkovičius tvirtina, kad bet koks už pokyčius pasisakantis kandidatas tiesiog nurašomas.

Žmonės nesitiki pokyčių, o tai reiškia, kad susidomėjimas rinkimais „yra nulinis“, – aiškina Minske dirbantis politikos analitikas Aleksandras Klaskouskis.

„Ši visiška apatija yra valdžios vykdytos politikos rezultatas, nes jau kelis dešimtmečius žmonės yra nustumti nuo politikos, o ir pati politika yra sugriauta, vykdant įvairias represijas, – aiškina politologas. – Būtent to ir siekia valdžia, išskyrus tuos atvejus, kai reikia kažkaip užtikrinti, kad žmonės susirinktų prie balsadėžių.“

Tuo tarpu opozicija didelių iliuzijų neturi. Jiems pergalė rinkimuose nėra svarbiausias uždavinys, – aiškina Baltarusijos portalo Tut.by žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas.

„[Opozicijos] tikslas yra priminti visuomenei, kad ji egzistuoja, ruošti savo narius ateičiai ir registruoti rinkimų pažeidimus, tokiu būdu sumenkinant režimo teisėtumą jį remiančių vakariečių akyse,“ – savo komentare Maskvos Carnegie centrui rugpjūtį rašė A. Šraibmanas.

Abejinga, bet susijaudinusi?

Rinkimų entuziazmo stoka šioje griežtai kontroliuojamoje 9,5 mln. gyventojų turinčioje Rytų Europos šalyje pasireiškia vis labiau ryškėjant nepasitenkinimo valdžia požymiams.

Apytikriais skaičiavimais 1000-1500 žmonių lapkričio 8 d. susirinko Minsko laisvės aikštėje, reikalaudami demokratinių reformų. Nesankcionuotą mitingą inicijavo populiarus vaizdaraštininkas Stepanas Svetlovas, geriau žinomas NEXTA pseudonimu.

„Youtube“ ir „Telegram“ kanaluose NEXTA reguliariai skelbia satyrinius vaizdo įrašus, dažnai pašiepiančius A. Lukašenką ir jo vyriausybę. Spalio 25 d. paskelbtas įrašas buvo peržiūrėtas 1,7 mln. kartų.

Policija sutrukdė ir buvo trumpam sulaikiusi įvykį nušviesti bandžiusius Vokietijos televizijos žurnalistus. Reporteriai be sienų (RSF) pasmerkė ARD TV žurnalistų sulaikymą.

„Tarsi neužtektų persekioti vos kelias likusias nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos priemones, valdžia jau nusiteikė į užsienio televiziją, nepaisant to, kad ji turi akreditacija,“ – savo pareiškime sakė RSF Rytų ir Centrinės Europos biuras.

Tai, kad vaizdaraštininkas sugebėjo Baltarusijoje sukviesti tokią minią žmonių, kur spontaniškos demonstracijos – retas reiškinys, A. Lukašenkai turėtų kelti nerimą.

„Nepaisant kai kurių ekspertų skeptiško požiūrio, NEXTA organizuotas protestas, turėtų neraminti A. Lukašenką, – aiškina A. Rudnik. – Baltarusijos vyriausybė jau nuo praėjusių metų, kai parlamentas priėmė žiniasklaidos įstatymo pataisas, riboja internetinę žiniasklaidą ir vaizdaraštininkų veiklą.“

Šis įstatymas buvo smarkiai kritikuojamas Baltarusijoje ir užsienyje, vadinant jį dar vienu žingsniu cenzūros link.

Lapkričio 11 d. S. Svetlovas RFE/RL Baltarusijos tarnybai sakė, kad jį nustebino tokia minia, nes pats tikėjęsis ne daugiau 300 žmonių.

„Buvo įdomu stebėti, kaip visuomenė vis dar sugeba mobilizuotis, nepaisant šiuo metu Baltarusijoje esamų sąlygų, nepaisant 25 baimės metų,“ – džiaugiasi S. Svetlovas.

Jis taip pat paneigė kvietęs savo sekėjus lapkričio 15 d. prisijungti prie panašaus opozicijos organizuojamo mitingo, teigdamas, kad lapkričio 8 d. įvykis buvo ne politinė demonstracija, o greičiau „panašiai mąstančių žmonių susirinkimas, siekiant susipažinti ir pajusti, kad esame ne vieni.“

A. Lukašenka atsigręžia į Pekiną, Briuselį ir Vašingtoną

Artėjant šiems parlamento rinkimams A. Lukašenkos vyriausybė stovi kryžkelėje. Maskva ragina Minską spartinti ekonominę ir karinę integraciją, o tai skatina A. Lukašenką dairytis galimos atsvaros Rusijai.

Prieš penkerius metus įvykusi Ukrainos krizė išgąsdino A. Lukašenką ir paskatino vyriausybę mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Ieškodamas glaudesnių ryšių su ES, kuri 2016 m. panaikino daugumą Baltarusijai dėl žmogaus teisių ir demokratijos suvaržymų taikytų sankcijų, lapkričio 12 d. A. Lukašenka apsilankė Vienoje – tai buvo jo pirmasis vizitas į ES šalį po 3 metų pertraukos.

Kaip A. Šraibmanas teigė kanalui „Current Time“, A. Lukašenka Austriją pasirinko „neatsitiktinai“.

„Per visą sudėtingų Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykių istoriją Austrija buvo pati lojaliausia Baltarusijai ES valstybė narė, – aiškino A. Šraibmanas „Current time“, rusakalbiam tinklui, kurį administruoja RFE/RL kartu su VOA. – Taip pat kaip ir, pavyzdžiui, Rusijai... Nepaisant nedidelio valstybių ploto, Baltarusiją ir Austriją sieja glaudūs verslo ryšiai. Tai A. Lukašenkai visuomet darė įspūdį.“

Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis taip pat taisosi. Rugsėjo 17 d. abi šalys pranešė, kad po 11 metų pertraukos planuoja apsikeisti ambasadoriais.

Vašingtonas ir Minskas atšalusius santykius nutarė peržiūrėti 2014 m., po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remtis rytų Ukrainoje įsitvirtinusius separatistus, taip sukeldama Baltarusijai susirūpinimą dėl jos pačios teritorinio vientisumo.

Demokratinių reformų nereikalaujanti Kinija pastaruoju metu taip pat rodo daugiau prielankumo Baltarusijai. Rugsėjį, po to, kai Maskva sustabdė 600 mln. JAV dolerių paskolą Baltarusijai, bankas „China Development Bank“ paskolino šaliai 500 mln. JAV dolerių. Kinija ir Baltarusija kartu kuria pramonės parką „Didysis akmuo“ – didžiausią užsienio investicinį projektą Baltarusijoje.

A. Rudnik teigimu, būsimi rinkimai nulems, kiek dar šiltės Baltarusijos ir Vakarų, pirmiausia, ES, santykiai.

„Lapkričio 17 d. vyksiantys parlamento rinkimai Baltarusijai yra puiki proga žengti didelį žingsnį ES link,“ – sako A. Rudnik, pridurdama, kad nesitiki, jog A. Lukašenka šia galimybe pasinaudos.

„Baltarusijos valdžia gali laisvai įsileisti labiau nepriklausomus parlamento narius į praktiškai jokios galios neturintį parlamentą, nes tai pamalonintų ES ir visiškai nepakeistų režimo status quo šalyje, – teigia A. Rudnik. – Visgi panašu, kad ir šie rinkimai vyks pagal gerai žinomą klastojimu grįstą scenarijų.“