Pasaulyje

2019.11.16 14:44

Analitikas: tai, ką Vakarai laiko dezinformacija, tėra Rusijos mąstymas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.11.16 14:44

Vakarai apie Ukrainą mąsto stereotipais, kurie dažnai atkartoja Kremliaus dezinformacijos žinutes, o tai pakeisti galėtų tik mąstymo revoliucija. Tačiau Ukraina dabar yra atsidūrusi pavojingoje padėtyje ir Rusija gali patikrinti, ar kaimynė tebeturi užnugarį, teigia analitikas Jamesas Sherras.

Vilniuje Rytų Europos studijų centro (RESC) renginyje viešėjęs Estijos idėjų kalvės „Tarptautinis gynybos ir saugumo centras“ (ICDS) ir „Chatham House“ tyrėjas pabrėžė, jog dalis to, ką mes laikome Rusijos dezinformacija, tėra rusiškas mąstymas.

Dezinformacijos pagrindu J. Sherras vadina neišmanymą, todėl sėkminga strateginė komunikacija pirmiausiai turi būti nukreipta į tai. Kitu atveju problema tik dauginasi, nes, susitvarkius su vienu mitu, atsiranda kitas, o problema nėra sprendžiama.

„Sakyčiau, jog vis mažiau žmonių Europoje iš tiesų supranta Rusiją taip, kaip ją supranta rusai – kas tai per šalis ir kodėl ji tokia. Ir kodėl veikiausiai liks tokia. Bet dar mažiau žmonių supranta Ukrainą“, – teigia J. Sherras.

Anot jo, daug žmonių net ir, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės karinėse, diplomatinėse struktūrose, kurie laiko Rusiją varžove ir mano, kad ji tokia liks, apie Ukrainą galvoja taip, kaip šią šalį mato Rusija.

„Šis neišmanymas yra labai gili problema. (...) Beveik niekas iš to, ką Putinas ir jo aplinka sako apie Ukrainą, nebuvo nepasakyta beveik pažodžiui XIX a. pradžioje“, – teigia analitikas. Jo nuomone, Rusija kovoja naratyvų karą jau mažiausiai 300 metų ir mūšiai vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijos periferijoje bei buvusiose Rusijos imperijos šalyse.

Duoti atkirtį

Vis tik J. Sherras pabrėžia, jog daug kas iš to, ką mes laikome Rusijos dezinformacija, iš tiesų tėra rusiškas mąstymas. Tačiau analitiko nuomone, Vakarams nereikėtų užsiimti savo propagandos gamyba ar kurti už informaciją atsakingų institucijų. Vietoje to reikėtų atskleisti dezinformacijos veikimo būdus, melą, diskusijose pateikti savo kontrargumentus ir leisti žmonėms patiems daryti išvadas iš pateiktos objektyvios informacijos.

„Mūsų tikslas (...) parodyti, kad tai, ko Rusija siekia, yra neįmanoma. Ir kad tai Rusijai daro daugiau žalos, nei jiems atrodo verta tenkinant nacionalinius interesus. Tai turi būti labai tikslus apskaičiavimas. Mums nepavyks jų perkalbėti. Visiškai nesipriešinu dialogui su Rusija visuose lygmenyse, (...) bet problemos nepakeisime kalbėdami“, – teigia J. Sherras.

Anot jo, pakeisti Rusiją nėra mūsų reikalas ir mes turėtume rūpintis savo pačių sistemos – ES ir NATO – vienybės išlaikymu: „Tačiau, manau, Vakaruose turi įvykti mąstymo revoliucija, kad mes turėtume tai atitinkančią veiksmingą politiką.“

Baltijos šalys taip pat esą turėtų aktyviau pasakoti sąjungininkams, kokią dezinformaciją naudoja Rusija, nes šiandien daug Vakarų valstybių nežino, ką Kremliaus remiama žiniasklaida pasakoja apie pasienyje esančias ES valstybes ir ką Rusijos valdžios elitas apie jas galvoja.

„2014 metais viename renginyje buvau salėje, kai (Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus) Lavrovas pasakė, jog Moldova ir Baltijos šalys turi pažvelgti į įvykius Ukrainoje ir daryti išvadas“, – teigia J. Sherras, pridurdamas, jog šiandien Vakaruose nedaug kas apie tai žino.

„Turite dalintis informacija. (...) Duoti atkirtį Rusijai yra visų mūsų darbas“, – teigia ekspertas.

Stereotipuose yra tiesos

Pasak analitiko, šiandien Vakarų valstybės turi supaprastintą Ukrainos vaizdą ir apie ją mąsto stereotipais. Juose yra dalis tiesos, bet šalis pristatoma melagingame kontekste. Tai ir yra dezinformacijos konstravimo pamatas – visi stereotipai yra teisingi, bet tik iš dalies.

Vienas gajausių stereotipų apie Ukrainą yra šalies susiskaldymas: „Taip, bet ir daugelis mūsų (šalių) yra tokios: Italija, Ispanija, Belgija, visos šios šalys turi savo separatistinius judėjimus.“ Tačiau Ukainos atvejį išskirtį daro geopolitika, nes kitos valstybės neturi revizionistinių ir revanšistinių kaimynų, kurie bando išnaudoti pasidalinimus ir problemas tam, kad pakirstų ir sunaikintų valstybę.

Anot eksperto, taip pat tiesa, jog Donbase yra stiprių separatistinių nuotaikų, tačiau prieš Rusijos puolimą 2014 metais apklausos rodė, kad apie 36 proc. regiono gyventojų pasisakė už visišką autonomiją arba prisijungimą prie Rusijos.

Teiginius, kad Ukrainos rytuose vyksta pilietinis karas, analitikas vadina iš dalies pagrįstais: „Kaip minėjau, ten yra pilietinis komponentas. Beje, taip yra visuose Rusijos imperiniuose karuose.“ J. Sherras primena, kad pirmasis Rusijos paskirtas apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Girkinas (Strelkovas), kuris yra buvęs Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas, viešai skundėsi negalintis Donecke rasti tarnybai tinkamų žmonių.

„Jis sakė, kad prieš jam ir kitiems atvykstant iš (okupuoto) Krymo, pasipriešinimas tebūtų tempęs kelias dienas. Jis pasakė, kad yra giliai nusivylęs, kad žmonės čia (Donecke) mūsų neremia“, – pasakoja J. Sherras.

Sėkmingai politizuojamas ir Ukrainos pasidalinimas kalbiniu principu, vyrauja supaprastintas valstybę persmelkusios korupcijos problemos supratimas. Ukrainoje korupcija nėra susijusi su karu, o ukrainiečių tauta formavosi oponuodama valstybei ar jos aparato nebuvimo sąlygomis ir save ne visada tapatina su valstybės aparatu, kuris yra korumpuotas. Todėl jiems esą sudėtinga suprasti, kodėl Vakarų valstybės grasina sumažinti paramą visuomenei už netinkamą valdžios veikimą.

Dar vienas stereotipas – kalti Vakarai, kalta NATO plėtra. „Tačiau karas neprasidėjo dėl NATO plėtros, jis prasidėjo dėl ES plėtros“, – sako J. Sherras. Anot jo, tapęs prezidentu, Viktoras Janukovyčius iš karto iš darbotvarkės išbraukė galimą Ukrainos narystę NATO, leido Rusijos Juodosios jūros flotilei naudotis Krymo uostais iki 2042-ųjų, „o tarp eilučių – ir kiek norės“. Anot J. Sherro, V. Janukovyčius tikėjosi patenkinti pamatinius Maskvos troškimus ir taip atpalaiduoti spaudimą. Per tą laiką esą V. Janukovyčius būtų galėjęs siekti Ukrainos suartėjimo su ES. Tačiau vietoje to Rusija tik padidino savo spaudimą.

„Klausiau savo draugų – kodėl man būtų buvę aišku, kad rezultatas bus toks, bet toks žmogus kaip Janukovyčius, kuris tikrai nėra geltonsnapis ir turi storą skūrą, yra patyręs blogiausia, kaip jis to nesuprato? Draugas man atsakė: Jamesai, tai skirtumas tarp buvimo ichtiologu ir buvimo žuvimi“, – pasakoja J. Sheras.

Naujas netikrumas

Ukraina yra atsidūrusi JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo centre. Įtariama, jog prezidentas galėjo sulaikyti finansinę paramą Ukrainai, spausdamas šios šalies vadovą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš Demokratų partijos pretendentą tapti kandidatu 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną.

J. Sherras teigia, jog dėl JAV nenuspėjamumo, D. Trumpo pareiškimų ir Prancūzijos užsienio politikos krypties Ukraina pirmą kartą per 28 metus nežino, kuo gali pasitikėti Vakaruose.

Jis taip pat priduria, kad V. Zelenskis ir jo komanda neturi patirties, kaip tvarkytis su dabar iškilusiomis problemomis.

„V. Zelenskis turėjo labai ribotą supratimą, kas yra Rusija ir kodėl ji tokia. (...) Jis labai racionalus ir labai ukrainietiškas, mano, kad Rusija neturi intereso likti ten (Donbase), jiems tai neapsimoka ir jie nori taikos. Taip, jie nori taikos, bet tik savo sąlygomis. Ir kam jiems keisti tas sąlygas, jei mato mūsų desperaciją daryti nuolaidas, o jiems tereikia spausti ir laukti. (...) Zelenskis dabar mokosi, kas yra Putinas ir Rusija. Laimei, jis dar nepadarė jokių didelių klaidų, kurių nebūtų galima ištaisyti“, – sako J. Sherras.

Jo nuomone, Ukrainos valdžia sugebėjo iškelti geras sąlygas dėl „Steinmaerio formulės“ įgyvendinimo Ukrainos rytuose, sprendžiant apsišaukėliškų separatistinių respublikų klausimą.

„Rusai nesitikėjo tokio griežto atsakymo. Kas dabar nutiks? Jie jau išbandė Zelenskį ir, manau, išbandys vėl“, – teigia J. Sherras.

Jis pabrėžia, kad rusai stebi milžinišką sujudimą viešojoje erdvėje dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo apie NATO „smegenų mirtį“: „Jie taip pat supranta, gal net labiau už kitus, kad šiuo metu galbūt niekas nestovi Ukrainos užnugaryje. Jei esi iš Kremliaus ar Rusijos generalinio štabo, kokią prieini išvadą? Išbandykime tai kokia nors provokacija ir pažiūrėkime, ar jie dar labiau nusileis, ar imsis griežtesnių priemonių“, – teigia analitikas.