Pasaulyje

2019.11.13 20:42

Vykstant apkaltos tyrimo posėdžiui, Trumpas Baltuosiuose rūmuose priima Erdoganą

„Mes jau seniai esame draugai“
BNS2019.11.13 20:42

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą, o šis susitikimas pabrėžė Jungtinių Valstijų lyderio nusiteikimą ignoruoti Kongrese tuo pačiu metu vykstantį pirmą viešą jo apkaltos tyrimo posėdį.

Abu prezidentai suplanavę kelias valandas derybų, pietus ir bendrą spaudos konferenciją.

Kol Kongrese vykstančiame prezidento apkaltos tyrimo posėdyje liudijo du amerikiečių diplomatai, D. Trumpas su garbės sargyba pasitiko R. T. Erdoganą ant Baltųjų rūmų Pietinės pievelės, o tada nuėjo į Ovalųjį kabinetą.

Prieš atvykstant Turkijos vadovui D. Trumpas nebuvo įsijungęs apkaltos tyrimo posėdžio transliacijos, nes buvo „pernelyg užsiėmęs“, sakė jis žurnalistams.

Kapitolijuje besivystančią dramą ignoravęs D. Trumpas neišgirdo ir daugelio kongresmenų, įskaitant respublikonus, pasipriešinimo R. T. Erdogano vizitui Jungtinėse Valstijose.

JAV ir Turkijos santykiai yra itin įtempti nuo spalio, kai R. T. Erdoganas įsakė pradėti karinę operaciją šiaurės Sirijoje prieš amerikiečių sąjungininkus kurdus.

Turkų invazijai kelią atvėrė D. Trumpo sprendimas išvesti Turkijos ir Sirijos pasienyje dislokuotus JAV karius.

Tą dieną, kai Ankara pradėjo savo puolimą, D. Trumpas Turkijos prezidentui nusiuntė be diplomatinių vingrybių parašytą laišką, kurį pradėjo atviru grasinimu ir kuriame ragino vengti didelio kraujo praliejimo.

„Nebūkit griežtas vyrukas. Nebūkit kvailas“, – rašė D. Trumpas, o R. T. Erdoganas, kaip pranešama, jo laišką išmetė.

D. Trumpo sprendimas išvesti JAV pajėgas iš Sirijos supykdė daugybę Kongreso narių, kurie laikė šį žingsnį sąjungininkų kurdų apleidimu. Daug kurdų žuvo per kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ Artimųjų Rytų regione.

Regione dislokuotų pajėgų perskirstymas Vašingtone taip pat buvo kritikuojamas kaip Rusijos ambicijoms naudingas dalykas.

„Atsižvelgdami į šią situaciją manome, kad dabar yra itin netinkamas metas prezidentui Erdoganui apsilankyti Jungtinėse Valstijose, ir raginame jus atšaukti šį kvietimą“, – praėjusią savaitę laiške D. Trumpui rašė grupė respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjų. Šio laiško tekstas buvo paviešintas pirmadienį.

Tačiau D. Trumpas trečiadienį atsikirto: „Mes jau seniai esame draugai.“

Rusiškos raketos

Be kita ko, problemų dvišaliuose santykiuose kelia ir R. T. Erdogano sprendimas įsigyti rusiškų oro erdvės gynybos raketų S-400.

Vašingtonas dėl šio Ankaros pirkinio pašalino NATO narę Turkiją iš radarų neaptinkamų naikintuvų F-35 programos, taip sukeldamas dar daugiau įtampos Aljanse. R. T. Erdoganas atsikirto užsimindamas, kad gali įsigyti rusiškų naikintuvų.

Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, pripažino, kad tarp Ankaros ir Vašingtono tvyro didelė įtampa, bet sakė, kad D. Trumpas nori rasti sprendimų.

„Tai yra beveik 70 metų aljansas. Jis padėjo abiem mūsų šalims labai, labai tamsiais laikais. Neketiname to lengvai atsikratyti, jei egzistuoja kelias pirmyn“, – kalbėjo tas pareigūnas.

D. Trumpui reikia stengtis nenuteikti prieš save respublikonų, kurie balsuos dėl jo likimo, jei jam būtų surengta apkalta.

Vis dėlto amerikiečių įstatymų leidėjai nelabai mėgsta R. T. Erdoganą, ir šis jausmas, regis, abipusis.

Praėjusį mėnesį JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją, kuria oficialiai pripažįstamas armėnų genocidas Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metas. Nors šis veiksmas yra daugiausiai simbolinis, jis tapo beprecedenčiu akibrokštu Turkijos atžvilgiu.

Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara šių aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.

Šis JAV Atstovų Rūmų sprendimas labai supykdė R. T. Erdoganą. Jis tai pavadino „beverčiu“ sprendimu ir „didžiausiu įžeidimu“ turkų tautai.

Sumušti protestuotojai

Valstybės departamentas gynė kvietimą R. T. Erdoganui ir pabrėžė, kad yra svarbu surengti tiesiogines derybas sudėtingais klausimais.

„Nežiūrėkite į šiuos dalykus kaip į apdovanojimus; tai yra diplomatijos vykdymas“, – sakė vienas pareigūnas.

Vis dėlto įtampą dvišaliuose santykiuose kelia ne vien klausimai dėl Sirijos kurdų ir S-400 raketų.

Vašingtonas pyksta dėl JAV konsulatuose dirbančių Turkijos piliečių ilgalaikio sulaikymo, o Ankara spaudžia Vašingtoną išduoti Jungtinėse Valstijose gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną.

Ankara F. Guleną kaltina 2016 metų liepą organizavus nesėkmingą pučą, per kurį žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai buvo sužeisti. F. Gulenas šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

Respublikonų kongresmenė Liz Cheney iškėlė dar vieną argumentą: 2017 metais kai R. T. Erdoganas pastarąjį kartą lankėsi Vašingtone, jo apsauginiai sumušė protestuotojus prie Turkijos ambasadoriaus rezidencijos.

„Erdogano režimo smurto panaudojimas prieš civilius bet kur yra nehumaniškas, necivilizuotas ir nepriimtinas“ dalykas, rašė ji laiške, reikalaudama Valstybės departamento neleisti į JAV sugrįžti „banditams“, susijusiems su tuo incidentu.

Taip pat skaitykite